Kaunas +0,1 °C Rūkas
Trečiadienis, 11 Vas 2026
Kaunas +0,1 °C Rūkas
Trečiadienis, 11 Vas 2026

Paieškos rezultatai


  • Pavasaris – ne už kalnų: kaip tikslingas agrotechnologijų naudojimas padeda sutaupyti ir auginti pelną

    Šiuolaikinė lietuvių tautosaka sako: ruošk roges vasarą, o derlių planuok žiemą. Pirmieji žemės ūkio darbai prasideda sulig ankstyvu pavasariu, tad antroji žiemos pusė, nors ir kupina sniego, yra geriausias laikas kalbėti apie agrotechnologijas. Kokios jos yra, kada laukuose naudoti trąšas, o kada biostimuliatorius ir kaip s...
  • Kai reikia ir didesnio derliaus, ir geresnio dirvožemio: kodėl auga organinių trąšų populiarumas?

    Ne vienas Lietuvos ūkininkas gali patvirtinti: darosi vis sunkiau užauginti stabilų derlių. Dėl intensyvaus žemės dirbimo, kitų veiksnių prastėja dirvožemio būklė, kuri tiesiogiai veikia ir derliaus kiekį bei jo kokybę. Tačiau ūkininkai pastebi, kad organinės medžiagos – nuo šiaudų iki specializuotų organinių trąšų – pa...
  • Sodininkystės ir daržininkystės mugė TSW 2026: bilietų pardavimas jau prasidėjo

    Šiuolaikinės sodininkystės pasaulis susitiks Kielcų parodų centre 2026 m. sausio 23–24 d. Daugiau kaip 500 dalyvių iš 20 šalių pristatys naujausias technologijas, novatoriškas mašinas, augalų apsaugos produktus, trąšas ir aukštos kokybės sodinukus. Laukia dvi dienos, kupinos įkvėpimo, premje...
  • Ūkininkai atranda trąšas su mikroorganizmais: kuo jos išskirtinės?

    Nors šių metų derlius – jau seniai nuimtas, po truputį vyksta pasiruošimas pavasario sezonui, vienas iš darbų – pasirūpinti tinkamomis trąšomis. Su didžiausiu iššūkiu renkantis tinkamas priemones susiduria auginantieji javus skurdesniuose dirvožemiuose. Tačiau žemės ūkio ekspertai pataria nep...
  • Trąšos brangs

    Nuo 2026 m. Europos Sąjungoje (ES) įsigalios Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM), kuris reikšmingai paveiks trąšų kainas. Šis papildomas mokestis bus taikomas ir kitoms, iš trečiųjų šalių importuojamoms prekėms, kurių gamyba išmeta dideles anglies dioksido (CO2) emisijas. Nors mokesč...
  • Ūkininkai vis dažniau atranda organines trąšas: kodėl jos tokios populiarios?

    Didelis ir kokybiškas derlius – kiekvieno ūkininko tikslas, ir jam pasiekti pasitelkiamos įvairios priemonės, viena kurių – trąšos. Lietuvos ūkiuose dažniausiai naudojamos mineralinės ir organinės trąšos. Pastarųjų kurių populiarumas – vis labiau auga. Anot žemės ūkio ekspertų, šio tipo trąšos...
  • Mažiau trąšų nereiškia mažesnio derliaus

    Augalų derliaus gausą lemia daug veiksnių – sėklos kokybė, laiku ir tinkamai atlikti darbai, sėjomaina, palankūs orai ir, žinoma, tręšimas. Tačiau, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo Virmanto Povilaičio teigimu, tiek d...
  • Trąšų gamintojo tikslas – ne tik užtikrinti derlių, bet ir tausoti aplinką

    Inovatyvių trąšų gamintoja „Agroconsult LT“ mini keturioliktą gimtadienį. Veiklos pradžioje įmonė atstovavo kitus Europos trąšų gamintojus, tačiau ilgainiui jos vadovai pastebėjo, kad kitose šalyse gaminamos produkcijos kokybė nebetenkina. „Atsižvelgdami į Šiaurės Europos klimato sąlygas bei besikeič...
  • Europos gynyba tapo priklausoma nuo amoniako importo

    Europos ginklų pramonė vis labiau priklausoma nuo užsienio tiekėjų, gaminančių amoniaką, kuris yra būtinas komponentas ne tik trąšų, bet ir sprogmenų ar raketinio kuro gamyboje.
  • Šiuolaikinio medžiotojo kelias: ką medžiojame laukuose ir parduotuvėse?

    Lietuvoje vis dažniau kalbama apie žemės ūkio tvarumą, biologinės įvairovės nykimą, klimato kaitą ir būtinybę tausoti gamtinius išteklius. Tačiau šalia šių globalių temų vyksta ir mažiau matomi, bet ne mažiau reikšmingi pokyčiai, kurių dažnai nepastebime arba laikome neišvengiama pažangos kaina. Vienas i&scaron...
  • Grūdai – išvežti, žemė – išsekinta. Kas liks po derliaus?

    Pasibaigus 2024–2025 metų grūdų eksporto sezonui, Europos Sąjungoje (ES) įvyko reikšmingas pokytis – pirmą kartą ilgametę lyderę Prancūziją aplenkė Rumunija. Lietuva, eksportavusi 2,6 mln. tonų kviečių, pakilo į trečią vietą visoje ES. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad buvo eksportuojama ir kita augalininkystės produkc...
  • Eurostatas: mažėja mineralinių trąšų naudojimas

    2023 m. žemės ūkio gamybai visoje ES buvo sunaudota 9,3 milijono tonų mineralinių trąšų (azoto ir fosforo).Per vienus metus panaudotų trąšų kiekis sumažėjo 3,7 proc., o palyginti su santykiniu piku 2017 m. – netgi 20,5 proc., apibendrindamas naujausius paskelbtus duomenis apie neorganin...
  • Trąšos brango, brangsta ir brangs

    Trąšų kainų prognozavimas pastaruoju metu tampa vis sudėtingesnis. Dėl šios priežasties ūkininkai šiemet stengiasi įsigyti ar užsisakyti trąšų kuo anksčiau, kol kainos dar nepasiekė aukščiausio taško. Klausimas, kokios kainos laukia artimiausiu metu, tampa vis aktualesnis kiekvienam žemdirbiui.
  • Ar visuomet gyvulininkystėje mažiau yra geriau?

    Niekas nepaneigs, kad vertingiausios organinės trąšos paruošiamos gyvulininkystės ūkiuose. Moksliniai tyrimai rodo, kad iš reguliariai organinėmis trąšomis tręštų laukų derlius būna gerokai didesnis, negu iš laukų, kurie kelis dešimtmečius nebuvo tręšiami nei mėšlu, nei srutomis, tik...
  • Trąšų problemos sprendimas – politikų rankose

    Be trąšų negalima tikėtis sėkmingai užauginti gerą derlių, nors ir kiek pastangų įdėtum, besirūpindamas pasėliais. Tai gerai žino visi žemdirbiai. O paskutiniais metais apsirūpinimas trąšomis daugeliui ūkininkų kelia vis didesnį galvos skausmą. Lietuvos žemdirbius piktina tai, kad jie už trąšas turi mokėti aukštesnę k...
  • Naują gamybos liniją Pilviškių terminale įrengusi UHB grupė planuoja tolesnę plėtrą

     Lietuviško kapitalo trąšų gamintojos ir eksportuotojos UHB grupės kompleksinių trąšų gamybos linija Pilviškių terminale, Vilkaviškio rajone, pradės veikti kovą-balandį, netrukus po to grupė planuoja imtis antro plėtros etapo, pirmadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.
  • Europa didins muitus rusiškoms trąšoms

    Europos Komisija pateikė pasiūlymą sumažinti priklausomybę nuo Rusijos tiekimo ir remti vietinę trąšų gamybą, o ūkininkai gamybos sąnaudų padidėjimą mato kaip riziką. Tuo tarpu Rusijoje kol kas negirdėti politinių tokio galimo ES žingsnio vertinimų, tačiau vietos žiniasklaidoje giriamasi neva vis gerėjančia prekyba trąšomis su treč...
  • Trąšų kainos tampo nervus

    Brangios gamtinės dujos augina trąšų kainas. Pardavėjai ragina trąšų pirkti, kol dar daugiau nepabrango, tačiau ūkininkai pastebi, kad būna ir netikėtų posūkių, nes trąšų rinka – gana neprognozuojama. Gali jų kainos imti ir nukristi. Kartais realūs ekonominiai veiksniai suveikia priešingai ir pridaro bėdų ūkiams...
  • Trąšų rinkos tendencijos 2025–iesiems: aukštos dujų kainos ir stiprėjantis doleris mažina gamybos pajėgumus

    Nors šių metų rudenį trąšų gamintojai Europoje dar dirbo 60–70 proc. pajėgumu, prasidėjus žiemai, kai kuriose gamyklose gamyba sustojo. Tokia situacija susidarė gamintojams laukiant prasidėsiančios prekybos, kuri taip ir neprasidėjo.
  • Trąšos neišvengiamai brangs

    Muitų didinimas trąšoms iš Rusijos tampa vis realesnis. Nemažai šių trąšų naudojantys Lenkijos ūkininkai baiminasi, kad tai padidins trąšų kainas. Tačiau ekspertai įžvelgia ir kitų veiksnių, kurie gali didinti kainų augimą.
  • Atidėtas mokėjimas – pagalba ar plėšikavimas?

    Turbūt nėra ūkininkų, kurie nežinotų, kad trąšų, sėklų ar augalų apsaugos priemonių galima įsigyti tada, kai jų reikia, o sumokėti už tas prekes rudenį, pardavus tų metų derlių, kai banko sąskaitoje atsiranda pinigų. Šįkart „Ūkininko patarėjas“ pašnekovų klausė, ar tokia žemdirbių verslo partnerių „geranory...
  • Trąšos padeda užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą, bet kokia yra trąšų gamybos ateitis ES?

    Neseniai vykusioje kasmetinėje Europos trąšų gamintojų konferencijoje ekspertai pažvelgė į ES žemės ūkio ir trąšų gamybos ateitį. Pabrėžta, jog tam, kad sektorius būtų gyvybingas, būtina konkurencija, inovacijos ir nauji investuotojai.
  • A. Latakas: laivas „Ruby“ dar nerado uosto iškrauti rusiškai salietrai

    Prie Norvegijos krantų dreifuojantis su Maltos vėliava plaukiojantis audros apgadintas laivas „Ruby“ dar nerado uosto, kuriame galėtų iškrauti 20 tūkst. tonų rusiškos amonio salietros prieš atplaukiant į Klaipėdos uostą remontui, sako uosto vadovas Algis Latakas.
  • Trąšų rinka traukiasi – kas vyksta?

    Karbamido trąšų paklausa pasaulyje palaipsniui mažėja, o Indija, kuri yra viena didžiausių vartotojų pasaulyje, planuoja nutraukti jo importą iki 2025 m. pabaigos, nes nerimauja dėl dirvožemio derlingumo ir žmonių sveikatos.
  • Įmonė „Agrokoncernas“ turi gerų žinių ūkininkams: sulaukė aukštos kokybės trąšų iš Vakarų šalių

    Įmonė „Agrokoncernas“ sulaukė azotinių trąšų siuntos, kuri artimiausiomis dienomis iš Klaipėdos uosto terminalų pasieks šalies ūkininkus.
  • Nanotrąšos „Stymjod“ – lengvesnis kelias derliaus link

    Oficialus trąšų gamintojo PHU „Jeznach“ Sp. j. atstovas Lietuvoje UAB „Šiaurės tranzitas“ pristato Lenkijos ūkininkų jau kurį laiką naudojamas, o į Lietuvos rinką tik žengiančias tręšti per lapus skirtas nanotechnologijų pagrindu sukurtas skystąsias organines-mineralines nanotrąšas „Stymj...
  • Maisto atliekų lauks vabzdžių lervos – bus gaminami baltymai pramonei, trąšos ir biokuras

    Vilniaus regiono maisto atliekas tvarkantis UAB „Energesman“, administruojantis Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą, investuoja 1 mln. Eur į inovatyvią vabzdžių lervų technologiją. Jau šį pavasarį gyventojų virtuvės atliekos bus pradėtos maitinti naminių musių lervoms, iš kurių vėliau bus gaminami...
  • Iš „molekulinių ikrų“ – trąšos nederlingam dirvožemiui

    Kai viena Lenkijos konditerijos įmonė kreipėsi į Lodzės universiteto Biologijos ir aplinkos apsaugos fakulteto mokslininkus, teiraudamasi, kaip netradiciniu būdu galėtų panaudoti didelius pogamybinių atliekų kiekius, tyrėjams kilo mintis, kad jas galima paversti trąšomis, praturtinančiomis nederlingus, smėlingus dirvožemius.
  • Muitinė aiškinasi, ar per Uzbekistaną į Lietuvą gabenamos sankcionuotos trąšos

    Lietuvos Muitinė aiškinasi, ar į Lietuvą iš Uzbekistano gabenamos trąšos nepažeidžia tarptautinių sankcijų, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“.
  • Natūrali daržininkystė: organinės trąšos, jokio ravėjimo ir arimo

    Be mikroorganizmų žemė – negyva“, – pabrėžia Irma ir Algimantas Trečiokai iš Kazlų Rūdos krašto. Jankų kaime įkūrę organinį ūkį, pavadintą savitu Kokoko vardu, sveiko maisto šalininkai atrado daugybę alternatyvų nenatūraliems, konservantais „praturtintiems“ produktams. Vietoje cheminių trą&scaro...
  • Azoto trąšos pinga

    ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ. – Praėjusieji metai ūkininkus buvo įtraukę į trąšų kainų spąstus. Daugelis net nesitikėjo, kad jiems pavyks iš jų ištrūkti. Tačiau šiemet situacija pasikeitė. Sparčiai pingant gamtinėms dujoms, pasaulyje ėmė pigti ir azotinės trąšos. Jų kainos sumažėjo ir Lietuvoj...
  • Trąšos: nei pirkti, nei laukti

    Gyvenimas moko vis daugiau skaičiuoti ir berti vis mažiau azoto trąšų.
  • Ką būtina žinoti tręšiamųjų produktų gamintojams, importuotojams ir platintojams?

    Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) primena, kad nuo 2022 m. liepos 16 d. įsigaliojo nauji 2019 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1009 (toliau – Reglamentas (ES) 2019/1009), kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami re...
  • Mineralinis azotas dirvožemyje šį rudenį

    Pabrangus trąšoms, žemdirbiams svarbus kiekvienas mineralinio azoto – vieno svarbiausių azoto junginių augalų mityboje – kilogramas. Yrant augalų liekanoms, šiltuoju metu mineralinio azoto dirvožemyje išsiskiria nuo 30 iki 140 kg/ha. Šį kiekį labai svarbu panaudoti augalų mitybai, neprarandant jo dėl išsiplovimo į gruntinius vandenis. Azoto pert...
  • Ekologiškų trąšų naujovės

    Ūkio subjektai (ūkininkai), naudojantys ekologinėje gamyboje trąšas, maistingąsias ar maisto medžiagas ir (arba) dirvožemio gerinimo priemones, turėtų žinoti, kad pasikeitus Europos Sąjungos (ES) teisės aktams nuo 2023 m. pradžios rinkoje gali nelikti tų produktų, kuriuos įtraukiant į ekologinėje gamyboje leistinų naudoti sąrašą nebuvo nustatyta...
  • Palinkėjo gerų kainų ūkininkų derliui

    Šie metai sklidini įtampos ir nusivylimo. Dar nespėjus atsigauti po koronaviruso, tarsi perkūnas iš giedro dangaus trenkė karas Ukrainoje. Ūkininkai, kaip ir kiti lietuviai, puolė padėti kariaujantiems ir namų netekusiems ukrainiečiams: pinigais, produktais, ne vienas karo pabėgėlius priglaudė po savo stogu. Ir iki šiol remia už savo išlikimą ko...
  • Verslą kuria mamos tėviškėje

    Panevėžietis Gilmintas Kuodis, kurio šeima nuo seno verčiasi sodininkyste, turi keletą medelynų,  gerai išvystytą verslą, nutarė pamėginti šaknis leisti savo mamos tėviškės žemėje. Greta Marijampolės šiemet jis pradėjo kurti medelyną, planuoja įveisti sodus, šilauogių plantaciją. Konkurentų plėtojant šį verslą – nemažai, tačiau dvidešimt trejų m...
  • Lenkijos ūkininkai sprendžia galvosūkius

    Pasisvečiuoti pas kaimynus ir pasidomėti, kokiomis nuotaikomis jie gyvena – naudinga ir įdomu. Šį kartą aplankėme ūkininkus Lenkijoje ir pasidomėjome, kokie buvo metai ir į ką jie kreipia dėmesį atlikdami rudens darbus. Išaugo kukurūzų plotai Aplankyti ūkiai skirtingo dydžio, nuo 300 ha iki 4 000 ha. Šiaurinėje dalyje rapsai ruošiami žiemai,...
  • Pelningi, bet jautrūs augalai. Tad pasirūpinkime jais!

    Pastaruoju metu daugiausia žemdirbių dėmesio sulaukia ateinančių metų viltys – žieminiai rapsai ir žieminiai kviečiai. Vienas labiausiai augintojų mėgstamų augalų – žieminiai rapsai, dėl to neatsitiktinai jiems rudenį skiriame visą meilę, kad pavasarį pradėję vegetaciją stiprūs augalai formuotų optimalų produktyvumą. Nors šalies rapsų augintojai...
  • Kukurūzų laukas virto labirintu

    Vilkaviškio krašto ūkininkai greta rajono centro esantį 5 ha kukurūzų lauką nusprendė paversti labirintu. Pasiskolinę idėją iš pramogų organizatorių, jie nutarė, kad iš to paties lauko galima ir derlių gauti, ir dar šiek tiek prisidurti iš smagių pramogų. Pernai pirmą kartą pamėginę, šiemet ūkininkai vėl sukūrė du klaidžius labirintus. Jų uždary...
  • Energetikos kainos klupdo trąšų gamintojus ir grūdų augintojus

    Energetikos krizės šokdinamas žaliavų kainas stebinti viena šalies žemės ūkio sektoriaus lyderių UAB „Scandagra“ trąšų ieško jai iki šiol neįprastose rinkose. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios matydama augančią įtampą trąšų sektoriuje, bendrovė jau nuo birželio mėnesio plukdo azoto trąšas iš Jungtinių Valstijų.  Vis dėlto net ir tai nekelia dideli...
  • Žalioji puota krizės akivaizdoje

    Į aruodus šiemet bus supilta daugiau grūdų nei pernai, nors ir prastesnės kokybės. Tikėtina, kad ir pajamų žemdirbiai gaus daugiau, bet išlaidos būsimam derliui gali būti dar įspūdingesnės. O kokios kitąmet bus nukultų grūdų kainos – niekas iš tolo nedrįsta prognozuoti. Čia ir iškyla daugybė hamletiškų klausimų: kur ir kiek investuoti, kiek tręš...
  • Ūkininkauti be fosforo?

    Dažnai sakoma, kad fosforas – tai gyvybė. Šis elementas yra viena svarbiausių žaliavų visai maisto gamybos grandinei, nuo tręšimo iki apdirbamosios maisto pramonės. Iki šiol beveik visas pasaulinis pramonės poreikis fosforo pagrindo produktams tenkinamas naudojant išskirtinai tik iškastinį fosforą, kurio natūralūs ištekliai sparčiai senka. Net 9...
  • Atsargesni rapsininkai jungia žemesnę pavarą

    Javapjūtei dar nepasibaigus ant kulnų mina žieminių rapsų sėja. Ji, kaip ir derliaus dorojimas, vėluoja. Todėl prognozuojama, kad tokių šios pelningosios kultūros rekordinių plotų, kokie Lietuvos laukuose derėjo šiemet, gali nebebūti. Kai kurie ūkininkai dėl šlapių dirvų iš viso gali nebesuspėti suberti rapsų į žemę. Dar kiti jungia žemesnę pava...
  • Valdininkų įkaitai

    ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ Deklaruodami šių metų pasėlius ūkininkai pakliuvo į pinkles: iš jų priverstinai buvo išgautas įsipareigojimas kitąmet prie melioracijos statinių-griovių palikti 3 m pločio juostas. Neuždėję varnelės ties šiuo punktu, ūkininkai negalėjo pateikti deklaracijų. Didžioji dauguma ūkininkų, kurie deklaracijų ...
  • Airijos žemės ūkis turi vytis lietuviškąjį

    Airija. Tikriausiai daliai lietuvių tai svajonių šalis, kur galima užsidirbti ir grįžus į gimtinę puoselėti savo svajones. Lietuva dažnai palyginama su Airija, nes plotas panašus, Airijos plotas šiek tiek viršija 70 000 kv. km, o Lietuvos – 65 000 kv. km. Abi šalys turi ir kitų panašumų: abi ilgus metus kentė okupaciją ir priespaudą, kova už lai...
  • Ragina atsisakyti antidempingo muito mokesčio trąšoms

    Žemdirbių organizacijos COPA ir COGECA kreipėsi į Europos Komisiją (EK) ragindamos palengvinti žemdirbių dalią dėl išaugusių trąšų kainų. Taip pat – neapsiriboti laikinu antidempingo muito mokesčio galiojimo sustabdymu į Europos Sąjungą (ES) importuojamoms karbamido ir bevandenio amoniako trąšoms, bet tą patį taikyti ir kitoms, žemdirbių plač...
  • Jeigu daržininkauji, tai kasdien...

    Trečią dešimtmetį įpusėjęs Viliaus ir Reginos Valiukų ūkis Miežiškiuose (Panevėžio r.) – gera patirties mokykla daugeliui daržininkų, mat šie ūkininkai vadovaujasi praktiškumo ir modernumo kriterijais, atidžiu ir šiltu žvilgsniu į augalą. Šeimos ūkio kertelę skaitytojams sutiko atverti R. Valiukienė, šiandien rami dėl tolesnių perspektyvų, nes d...
  • Juodų paukščių invazija

    Ūkininką atakuoja sparnuoti plėšikai, o valdžia tebeknarkia letargo miegu.   Akmenės rajono Kanteikių kaimo ūkininkas Antanas Balčiūnas šienaujamose pievose parodė kovarnių, kranklių ir kuosų sugadintus šienainio ritinius. Liepos pirmąją jis suskaičiavo 78 prakirstus ritinius. Prieš savaitę varniniai sugadino 57 šienainio ritinių plėvelę....
  • Piktžolės ne tik maitina pasėlius, bet ir taupo ūkininko pinigus

    Kol grūdininkai nervingai skaičiuoja kartais išaugusias išlaidas trąšoms ir riboja jų normas, rokiškėnas Vytautas Zizas ramiai senoviškai tina dalgius ir su draugais ruošiasi šienauti pamiškes. Čia augančios dilgelės ir garšvos jau ne vienerius metus maitina jo javus – ir ne keliolika arų, o dešimtis hektarų. Už šią ir kitokias novatoriškas idėj...