Dzūkijos nacionaliniame parke atlikti vabalų įvairovės tyrimai atnešė išskirtinį atradimą – aptiktas vienas rečiausių Lietuvoje žinomų ūsuočių – sengirinis grakštenis (Macroleptura thoracica). Šios rūšies radinių mūsų šalyje žinoma vos keletas, o paskutinis patikimai užfik...
Kai kalbama apie ūkininkavimą, dažniausiai galvojame apie derlių, gyvulius ar maisto gamybą. Tačiau yra ir kita, ne mažiau svarbi ūkininkų misija – saugoti Lietuvos gamtą. Kai kurios vertingiausios šalies pievos, šlapynės ar ganyklos be žmogaus priežiūros nyksta greičiau, nei spėjame pastebėti. Todėl šiandien ūkininkai...
Aukštaitija garsėja ežerais, tankiais miškais ir išskirtiniais gamtos kampeliais, kviečiančiais leistis į pažintį su Lietuvos gamta. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai šiame regione prižiūri dešimtis rekreacinių objektų – pažintinius takus, poilsiavietes, apžvalgos aikšteles...
Valstybė oficialiai apsaugos statusą suteikė dar 53 unikaliems gamtos objektams – jų įtraukimas į saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą įtvirtintas Aplinkos ministro įsakymu. Čia – ne tik įspūdingi senieji medžiai, bet ir išskirtinės formos ąžuolai, liepos, klevai, taip pat – didingi rieduliai.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) šių metų balandžio–gegužės mėnesiais vykdyta reprezentatyvi apklausa atskleidė tikruosius šalies medžiotojų įpročius ir paneigė mitus. Tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis medžiotojų į mišką išsiruošia pakankamai retai – dažniausiai tik kartą per s...
Nuo pavasario dažnai pastebimi ryškiai geltonais žiedais pasipuošę krūmai. Tai šluotinis sausakrūmis (lot. Sarothamnus scoparius) – viena iš invazinių augalų rūšių Lietuvoje. Dzūkijoje ir kituose regionuose šis augalas dažnai vadinamas zuikiakrūmiu.
Pasvalys („Darbas“). Ramužių kaime, laukuose kartais nuaidi visai kitoks garsas – kylantis lėktuvas. Čia, Pasvalio krašte, ūkininkas Vydas Gabriūnas savo kasdienybę dalija tarp žemės ir dangaus. Sodyboje akį traukia ne tik nepriekaištingai tvarkinguose angaruose surikiuota moderni technika, šalia įspūdingo ...
Penktadienį, balandžio 24 d., Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą „Lietuvos raudonoji knyga. Rudoji meška“, sukurtą menininkės Natalijos Vaišnorienės. Pašto ženklo nominalas yra 2,05 Eur, tiražas 15 tūkst. vnt. Tą pačią dieną Vilniaus pašte, Totorių g. 8, vyks antspaudavimas p...
Balandžio 25-ąją, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) suvažiavimo metu, vyks šios organizacijos pirmininko rinkimai. Vieninteliu kandidatu oficialiai registruotas dabartinis LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas. Kartu su prašymu V. Kantauskas pateikė ir savo būsimos veiklos programą „Lietuvos gamtos ir medžioklės ...
Aplinkos ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) pasirašė bendradarbiavimo sutartį užtikrinant biologinės įvairovės apsaugą šalies kariniuose poligonuose. Tuo pačiu patvirtintas priemonių planas, kuriuo siekiama mažinti jų poveikį gamtai, daugiausia dėmesio ...
Šią žiemą iš bado ir nuo plaučių uždegimo, nes neturi kur šilčiau atsigulti, masiškai žūsta stirnos. Jos, praradusios atsargumą, eina į sodybas, graužia tujas ir kitus dekoratyvinius krūmus, vaiskrūmius. Žmonės randa būriais kritusių stirnų gaišenas – „Ūkininko patarėjo“ skaitytojas i&sca...
Lietuvos gamta ir jos biologinė įvairovė – bendras visų mūsų rūpestis. Pastaraisiais metais vis dažniau atkreipiamas dėmesys į smulkiosios faunos – ypač žemėje perinčių paukščių, tokių kaip kurapkos ir kurtiniai – populiacijų būklę. Žiemos laikotarpis šioms rūšims yra itin sudėtingas, o jų išlikimui ...
Mažosios Lietuvos gamta išsiskiria ypatinga biologine įvairovę. Šiame krašte galima aptikti labai įvairių retų ir nykstančių gyvūnų, paukščių ir augalų rūšių. Viena jų – trapus savo „charakteriu“ lyg snaigė, smiltyninis gvazdikas.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos duomenimis, Lietuva nuo šiol gali didžiuotis dar viena laukinių gyvūnų rūšimi – meška atsivedė jauniklį, o tai reiškia, kad raudonoje knygoje bus atverstas naujas Lietuvos gamtos istorijos puslapis. Anot Laimono Daukšos, meškos jauniklį gamtininkui Laimonui Ki...
Sekmadienį, lapkričio 10 d., Raudonės pilyje (Jurbarko r.) vyko jau trečioji Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) organizuojama respublikinė šv. Huberto minėjimo šventė. Ji skirta medžiotojų ir visuomenės bendrystei stiprinti, medžioklės kultūrai puoselėti. Renginys prasidėjo iškilminga eisena, kurią lydėjo medžiokl...
Šių metų birželį paskelbta pelkininkystės priemonė, kuriai įgyvendinti skirta 19,36 mln. Eur (16 mln. Eur – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų ir 3,36 mln. Eur – valstybės biudžeto lėšų), patyrė fiasko – pirmojo kvietimo metu nebuvo pateikta nė viena paraiška. Netrukus bu...
„Ūkininko patarėjas“ tęsia temą apie 17,2 mln. Eur vertės LIFE projektą „Natura 2000“ tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, kuris įgyvendinamas Dzūkijos nacionaliniame parke. Per kelis etapus plynuoju kirtimu jau išpjauta apie 50 ha pušyno, planuojamas ir ne mažesnės kaip 20 proc. atvertos kopų teri...
Birželio 5-ąją, minint Pasaulinę aplinkos dieną, įteikta Česlovo Kudabos premija. Šiemet ji paskirta Gamtos tyrimų centro afilijuotajam mokslininkui, habilituotam mokslų daktarui Valentinui Baltrūnui už gamtos tyrimų populiarinimui, gamtos paveldo pažintinės ir kultūrinės vertės aptarimui, aplinkos apsaugos aktualijoms skirtas publik...
Jau ne vienerius metus privačių miškų savininkai kalba apie iššūkius, su kuriais jie susiduria – miškuose siaučia žaladariai vabalai, daugybė aplinkosauginių apribojimų, auganti biurokratinė našta ir t. t. Miškininkai piktinasi, kad dėl valdžios veiksmų jie nebesijaučia šeimininkais savo val...
Gegužės 2-ąją Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos IV rūmų salėje vyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) visuotinis narių suvažiavimas. Kaip ir įprasta tokių renginių metu, buvo pristatytos bei patvirtintos LMŽD tarybos, revizijos komisijos ir finansinės ataskaitos. Taip pat patvirtinta Medžioklės ir medžiotojų bendruo...
Lietuvai iki 2030 m. planuojant pasigaminti 100 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių, būtina užtikrinti, kad naujos saulės ir vėjo elektrinės darytų teigiamą poveikį Lietuvos gamtai, teigia nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos.
Viktorija Motūzaitė, keramikos studijos ,,Laumių puota“ įkūrėja, stebina stilingais dirbiniais. Lėkštėse, dubenėliuose ir kituose induose moteris įspaudžia ypatingus ženklus – įvairių augalų fragmentus. „Kartą pamėginau į keramikos dirbinį įspausti pačios auginamų prieskoninių žolelių lapelių. Labai nustebau, kaip gražia...
Praėjusį ketvirtadienį Seimas priėmė įstatymo pataisas dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje. Tačiau ateitis vis dar neaiški – ar Prezidentas pasirašys įstatymą? Grupė parlamentarų nutarė kreiptis į Prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu vetuoti įstatymą. Medžiotojų bendruomenės savo ruožtu kreipiasi į Seimo nariu...
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) surengta respublikinė Šv. Huberto šventė Raudonės pilyje, Jurbarko r., lapkričio 5 d., sekmadienį, sutraukė tūkstančius dalyvių ir smalsuolių, paskleidė gerąją naujieną apie šalies medžiotojų bendruomenės darbus, jų rūpestį miškų ir laukų fauna, santykių su ūkininkais i&sc...
Graži naujiena – susitvėrė naujas šalies ūkininkų susivienijimas. Jis atsirado per pavasarinę pieno streiko akciją. Kol kas bendrijoje „Riebus pienas“ yra aštuoni nariai. Dauguma – pieno ir mėsinių galvijų ūkių savininkai. Jie viliasi, kad susivienijimą papildys daugiau tokių ūkininkų, taip pat – avių,...
Didžiulė Kazachstano teritorija driekiasi Vidurio Azijos žemynu, šalia Kaspijos jūros. Rugpjūčio 30 d. šalis mini reikšmingą datą – Konstitucijos dieną, kuri yra svarbi šalies piliečiams. Pagrindinis įstatymas buvo priimtas 1995 m. rugpjūčio 30 d. visuotiniame referendume ir tapo nepriklausomybės ir suvereniteto...
Pakankamai daug diskusijų kyla dėl laivybos Lietuvoje. Visų pirma, pramoginės laivybos, kuri patiria didžiulę transformaciją. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo registruota apie 600 papildomų laivų, ir šaliai turtėjant šis skaičius tik augs. Bet trūksta švartavimosi vietų, degalinių, nuotekų iškrovimo vietų.
Europoje jau mažai šalių, kur nebūta, bet buvusi Jugoslavija man buvo ta vieta, kur dar ne visa aplankyta, pažinta. Aplink ją keliauta – Graikija, Bulgarija, Rumunija, Slovėnija. 2006–2007 metų sandūroje teko lankytis Zagrebe, Kroatijos sostinėje. Paliko sukrečiantį įspūdį apšaudytos gyvenamųjų pastatų sienos. Tai...
Naujausia Lietuvos medžiotojų apklausa, kurią Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) atliko šių metų birželio 17–19 dienomis, parodė, kad beveik 9 iš 10 šalies medžiotojų (86,6 proc.) grėsmės atveju Lietuvą gintų ginklu.
Miškas, medžiai, žolynai, paukščių giesmelės nuo pirmos akimirkos mažina stresą, atpalaiduoja. Ir nereikia važiuoti kažkur toli, į svetimus kraštus. Ramybės, poilsio ir įkvėpimo galime rasti čia pat, netoli savo namų, – tereikia šiek tiek pasmalsauti. „Kai dėl karantino buvo draudžiama išv...
Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas).
Pavasarį želdynų projektuotojai, apželdinimo specialistai, dekoratyvinių augalų pardavėjai ir mėgėjai ruošiasi naujam sezonui. Vis dar pasitaiko atvejų, kai į platų dekoratyvinių augalų asortimentą patenka ir invazinės rūšys ar veislės, pavyzdžiui, baltažiedė robinija, gausialapis lubinas, raukšlėtalapis erškėtis, uos...
Gamtos fotografas Darius Babelis fiksuoja akimirkas, iš jų sudaro spalvingą miškų, pievų, vandens gyvūnijos panoramą ir vaizdine patirtimi dalijasi su visais, kuriems tai svarbu ir įdomu. Nesavanaudiškai kelia nuotraukas į feisbuką, džiugina per dešimtį tūkstančių savo sekėjų. Neseniai jis išleido fotografijų knygą „Akimirkos, kada sustoja laika...
Su aplinkos ministro Simono Gentvilo teiginiais, kad grūdų auginimas ir jų pertekliaus eksportas žaloja gamtą, sukuria mažai pridėtinės vertės, nesutinkantys ūkininkai ir grūdų perdirbėjai sako, jog šiuo klausimu ministrui trūksta žinių ir supratimo. O kai kurie jo teiginiai esą klaidina visuomenę.
RF123 nuotrauka
Keliuose portaluose pasi...
Aplinkos ministerija ruošia naują stumbrų apsaugos ir jų populiacijos valdymo strategiją. Ar tai reiškia, kad bus stengiamasi sutrukdyti šiems Europos bizonams pačiame Lietuvos viduryje klajoti kur pakliuvo ir niokoti ūkininkų pasėlius? O gal stumbrai ir toliau liks reta, saugotina, viduramžių Lietuvos simboliu laikoma gyvūnų rūšis, kuriai viska...
Savo cukrinių kukurūzų lauke – Antanas Romikaitis su žmona Zina ir sūnumi Deividu.
Kukurūzai kukurūzams nelygu. Vieni skirti žmonių maistui, kiti – gyvūnų pašarui. Abiejų – kelios rūšys, o veislių daugybė.
Pašarinius kukurūzus augina nemažai Lietuvos ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, nes tai nelepi ir supirkimo kainų šuoliams atspari kultūra...
Algimanto SNARSKIO piešinys
Kėdainių ir Panevėžio rajonų ūkininkai jau nebeišmano, kaip apsiginti nuo kasmet jų pasėlius ėdančių ir trypiančių stumbrų. Kur tik praeina šių raguotų sunkiasvorių galiūnų banda, lieka tik juoda žemė. Tačiau nemažai žalos ūkininkams pridaro ir parskridusios žąsys, į Raudonąją knygą įrašytos pilkosios gervės – žiemk...
.gif)
