Paieškos rezultatai

Telšių r. Upynos gyvenvietės, gyvuojančios nuo 1568 m., visų laikų stiprybė – darbštūs ir sumanūs žmonės: ūkininkai, verslininkai, grožio puoselėtojai, sporto entuziastai. Tik kirtus Šiaulių r. ribą, pasukus Telšių link, vos už kelių kilometrų pasitinka Upyna. Gyvenvietėje – lietingas rudens rytas, ramybę ...

Užsitęsęs lietingas laikotarpis ir permirkusios dirvos šiemet ūkininkams diktuoja rudens darbų tempą. Dėl perteklinės drėgmės kai kur dar nebaigti derliaus nuėmimo darbai, stringa žiemkenčių sėja, didėja derliaus nuėmimo sąnaudos. Artėjant kukurūzų derliaus nuėmimo metui, augintojai nerimauja, ar pavyks laiku sudoroti derlių ir išs...

Nors valdžiai ekstremalioji situacija jau baigėsi, bet ūkininkui, stovinčiam prie pažliugusio lauko ir žiūrinčiam į jame likusį derlių, – tikrai ne. Kombainai klimpsta „iki ausų“, javai ir pupos lieka nenukulti, daržovės pūva vandenyje, o į laukus neįmanoma įvažiuoti net galinga technika. Ekstremalioji situacija baigėsi Vyriaus...

Vyriausybė atšaukė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl rugpjūčio 22 d. audros, tačiau žemdirbių akimis daug kur jų laukuose padėtis išlieka ekstremali, o kai kur dėl nesiliaujančio lietaus reikalai tik dar suprastėjo. Tiek fiziškai, tiek emociškai pavargę ūkininkai perspėja, kad žemės ūkis...

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas (LAMMC ŽI) Žemės ūkio ministerijai kasmet pateikia pasėlių būklės ir žemės ūkio augalų derlingumo prognozes augalų vegetacijos laikotarpiu. Rugsėjo 20 d. atlikta paskutinė 2026 metų prognozė atskirose šalies agroklimatinėse zonose ir vidutiniškai Lietuvoje. Jo...

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas (LAMMC ŽI) pristato 2026 metų žemės ūkio augalų pasėlių būklės ir derlingumo prognozę. Ji parengta įvertinus situaciją skirtingose šalies agroklimatinėse zonose. Prognozėje apibendrinti LAMMC Žemdirbystės instituto Dotnuvoje bei regioninių padalinių – Vokė...

Pastaraisiais metais baltyminių augalų svarba Lietuvoje nuolat auga. Viena vertus, gyvulininkystei ir maisto pramonei reikia vis daugiau baltyminės žaliavos, kita vertus, didelė jos dalis vis dar importuojama iš už Europos ribų. Tuo pat metu Lietuvos laukuose užauginti žirniai, pupos, lubinai ar vikiai ne tik gali pakeisti dalį importuoja... Vis dėlto kyla klausimas – kodėl, turint tiek akivaizdžių privalumų, baltyminių augalų plotai Lietuvoje vis dar nedidėja ir nėra stabilūs, o pašarų gamyboje dominuoja importinė žaliava? Kas lemia ūkininkų pasirinkimą, ar šių augalų auginimas šiandien iš tiesų yra pelningas ir kokių pokyčių reikėtų, kad vietinė baltyminė žaliava užimtų deramą vietą Lietuvos žemės ūkyje? Situaciją „Ūkininko patarėjui“ komentuoja uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitpa“ vadovas Virginijus KLIUČININKAS:

Europa pagaliau pripažino, kad būtina mažinti priklausomybę nuo importuojamų baltymų. Todėl Europos Komisija (EK) suskubo paskelbti „Baltymų veiksmų planą“. Ar tai taps postūmiu Lietuvai auginti daugiau baltyminių augalų ir mažiau pasikliauti importuojama žaliava?

Žemės ūkio mokslininkai liepos gale apsidraudusiems žemdirbiams pristatė eksperimentus, atliekamus pupų laukuose. Po 4 metų tokių tyrimų mokslininkų surinkti duomenys padės nustatyti tikslesnius pasėlių žalų vertinimo koeficientus ir bus įtraukti į pasėlių savidraudos fondo žalų vertinimo metodikas.

Į Lietuvoje veikiančius grūdų elevatorius ūkininkams pristačius pirmuosius nukultus miežius, skelbiamos pirmosios šių metų derliaus prognozės. Kaip prognozuoja agroverslo bendrovė Linas Agro, šiemet tikimasi sulaukti ne prastesnio nei pernai grūdų bei kitų kultūrų derliaus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas (LAMMC ŽI) pristato 2026 metų žemės ūkio augalų pasėlių būklės ir derlingumo prognozę, parengtą remiantis instituto bei regioninių padalinių specialistų stebėjimais įvairiose Lietuvos agroklimatinėse zonose.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje dažni lietūs, vietomis smarkios liūtys ir gūsingas vėjas labiausiai paveikė javų pasėlius šalies vakarų, šiaurės vakarų ir dalyje centrinių rajonų. Žala yra labai netolygi – viename rajone ar net kaimyniniuose laukuose situacija gali skirtis priklausomai nuo dirvožemio, reljefo ir konkretaus...

Ūkininkai, siekiantys gauti paramą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Tarpiniai pasėliai“ ir pasirinkę deklaruoti posėlį, jį privalo pasėti po pagrindinių augalų derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. ir nepertraukiamai išlaikyti bent 8 savaites. Pasėjus posėlį ir atsiuntus nuotraukas per „NMA agro“ progr...

Besibaigiant pavasariui, baigiasi ir pagrindiniai darbai šalies laukuose, o ūkininkai nekantriai laukia gausesnio lietaus. Vis dėlto, situacija ūkiuose – skirtinga, tad kol vienur gali pakakti pasirūpinti pasėlių apsauga, kitur augalams reikės papildomo tręšimo, rašoma Linas Agro pranešime žiniasklaidai.

Ar didesnės investicijos visada reiškia didesnį derlių? Praktika rodo – nebūtinai. Viename iš Marijampolės ūkių, nepaisant augančių sąnaudų, derliai išliko mažesni nei aplinkiniuose ūkiuose. Net ir aukštesnio našumo dirvožemiuose (apie 50 balų) žieminių kviečių derlius tesiekė apie 5,5 t/ha, o vasari...

Šiandienos žemės ūkyje, kai produkcijos supirkimo kainos dažnai vos padengia savikainą, vienas svarbiausių ūkių išlikimo veiksnių tampa pašarų kokybė ir jų gamybos savikaina. Todėl vis didesnę reikšmę įgyja baltymingų ankštinių žolių auginimas.

Šiaulių r. Gruzdžiuose gimęs ir iki šiol gyvenantis Marius Lengvenis ūkininkauja gretimame Lygudų kaime. 150 ha augalininkystės ūkio šeimininkas „Ūkininko patarėjui“ prisipažino, kad žemės ūkis jį traukė nuo mažens. Todėl, sėkmingai baigęs agronomijos studijas tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete, sugrįž...

Per artimiausius trejus metus kas antras Lietuvos ūkininkas ketina investuoti į dirvožemio gerinimą, rodo naujausias agroverslo bendrovės Linas Agro užsakymu atliktas tyrimas. Kitose Baltijos šalyse šis prioritetas svarbesnis dar didesnei daliai ūkininkų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė tiesia rankas užsienio investuotojams ir žada paramą Nyderlandų žemdirbių kooperatyvui „Royal Cosun“, kuris ketina investuoti į augalinės kilmės baltymų gamyklą Lietuvoje. Mūsų ūkininkai pritaria tokiems planams ir investicijoms, ir kartu svarsto, kad valstybė galėtų aktyviau paremti ir vietos augintojų iniciatyvas kuriant...

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos informuoja apie naujai Lietuvoje įregistruotus augalų apsaugos produktus.

Subalansuotas karvių šėrimas yra vienas svarbiausių sėkmingo pieno ūkio pamato elementų. Jis lemia ne tik primilžį, bet ir gyvulių sveikatą, reprodukciją, ilgaamžiškumą. Tačiau tai pasiekti įmanoma tik tiksliai įvertinus pašarų maistinę vertę ir pritaikius tinkamas, naujausias šėrimo technologijas. Apie Lietuvoje spar...

Valstybinė augalininkystės tarnyba savo puslapyje kas mėnesį skelbs informaciją apie naujai registruotus augalų apsaugos produktus bei išplėstas jau registruotų augalų apsaugos produktų naudojimo sąlygas.

Europos žemės ūkio sektorius neišsivaduoja nuo sojų produktų importo gniaužtų. Lenkijos ūkininkai jau siekia nepriklausomybės nuo importo ir ragina Europos Sąjungą (ES) skatinti vietinių baltyminių augalų auginimą. Lietuvoje taip pat vis daugiau ūkininkų ir ekspertų kalba apie būtinybę auginti sojas, siekiant gerinti dirvožemio būklę, užt...

Statistikos duomenimis, Lietuvoje kukurūzų daugiausia auginama Pakruojo ir Pasvalio r., nors tiek mažesnių, tiek ir didesnių kukurūzų augintojų yra visoje šalyje. Didžioji dauguma kukurūzus augina pašarams, kai kas bando užauginti kukurūzų grūdų sėklai. Šiemet kukurūzų pjūties pradžia vėluoja – retas ūkininkas ją pradė...

Augalų derliaus gausą lemia daug veiksnių – sėklos kokybė, laiku ir tinkamai atlikti darbai, sėjomaina, palankūs orai ir, žinoma, tręšimas. Tačiau, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo Virmanto Povilaičio teigimu, tiek d...

Dėl ypač lietingos vasaros ir užmirkusių laukų ūkininkai negali tinkamai nuimti derliaus. Jis tikrai nebus rekordinis, nes grūdų kokybė prasta – neatlaikę vėjų ir lietaus, javai sugulė ir varpos pradėjo dygti. Žemaitijoje javapjūtė dar neįsibėgėjo, tebedorojami rapsai, yra ūkininkų, kurie dar ir kombainų iš garažų neišvarė. &...

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau daugelį metų aiškina, kad pareiškėjai, siekiantys gauti išmokas, privalo laikytis nustatytų posėlio sėjimo ir išlaikymo terminų. Nesilaikantys reikalavimų ūkininkai gali netekti dalies išmokų sumos. Pasak ŽŪM, pareiškėjai, dalyvaujantys kompleksinėje ekologinėje sistemoje...

Ne vienas daržininkas mėgėjas žino, kad pačių užaugintos sėklos būna daigesnės nei pirktos parduotuvėse, o iš jų išauginti augalai atsparesni ligoms ir derlius skanesnis.

„Dangus griūva“ būna pirmas įspūdis, kai liūtis, kruša ar audra niokoja pasėlių laukus. Ar tai tiesa – mokslininkai šią savaitę pristatė tyrimus apie tai, kiek augalai geba regeneruoti po juos užklupusių meteorologinių reiškinių.

Kol javų, rapsų ir kitų kultūrų derlius dar laukuose, žemdirbiai su nerimu žvelgia į orų prognozes. Priešakyje – įvairūs scenarijai, iššūkiai. Todėl ūkininkai neskuba spėlioti, kiek derliaus subyrės į aruodus. O kokį bręstantį derlių prognozuoja mokslininkai?

Atlikta pirma šiais metais žemės ūkio augalų pasėlių būklės ir derlingumo prognozė Lietuvoje. Joje dalyvavo LAMMC ŽI, Vokės ir Vėžaičių filialų bei Joniškėlio ir Rumokų bandymo stočių mokslo darbuotojai.

Grūdų rinka gana smarkiai banguoja ir čia didelę įtaką daro geopolitiniai konfliktai, o ypač vėl atsinaujinęs Izraelio-Irano karas.

Praėjusiais metais sojos, daugiausia vertingų baltymų pupelėse sukaupianti kultūra, pagaliau įgijo pripažinimą – ji buvo įtraukta į baltyminių augalų sąrašą ir tapo tinkama susietajai paramai gauti. Tačiau pripažinimas buvo tik teorinis – finansinis skatinimas įsigyti sertifikuotas sojų sėklas liko užribyje. Augintojai viliasi...

Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Gegužės šalnos, kai naktimis kai kuriose Lietuvos vietose temperatūra nukrisdavo iki minus devynių laipsnių, pakenkė pražydusiems sodams ir ūkininkų pasėliams. Kai kurie daržovių augintojai prašo skelbti ekstremaliąją situaciją, kad paprasčiau būtų gauti kompensac...

Pastaruoju metu vis daugiau žemdirbių atsigręžia į svarbiausią savo ūkio išteklių – dirvožemį. Norint užauginti ne tik gausų, bet ir tvarų derlių, vien technikos ar trąšų nepakanka – būtina rūpintis dirvožemio sveikata. Jo gyvybingumą palaiko atsakingas ūkininkavimas: organinių medžiagų papildymas, sėjomaina, tausojamas...

Rokiškio r. ūkininkas Jonas Venslovas, vienas iš neariamosios žemdirbystės pradininkų Lietuvoje, ištikimas žemės tausojimo idėjoms, mielai ir kantriai savo patyrimais dalijasi su visa žemdirbių bendruomene. Ir tai daro jau gerą dešimtmetį. Tad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Lietuvos neariamosios ir tausojamosios žem...

Azotas – gyvybiškai svarbus elementas, reikalingas augalams augti ir vystytis. Nuo to, kiek augalai gauna azoto, priklauso ir žemdirbystės produktyvumas. Pastaraisiais metais vis daugiau žemdirbių siekia suaktyvinti azoto fiksaciją ir pakelti dirvožemio derlingumą, todėl tam naudoja daug įvairių priemonių, padedančių absorbuoti azot...

Prieš dešimtmetį Rokiškio r. Kalvių k. ūkininkas Jonas Venslovas buvo pirmasis šalyje, nustojęs arti savo laukus. Per pakankamai trumpą laikotarpį susidomėjusiųjų neariamąja tausojamąja žemdirbyste, užtikrinančia energijos ir darbo laiko sąnaudų mažinimą, technikos tausojimą ir sukuriančią palankias sąlygas gerinti di...

Šiųmetė žiema buvo neįprastai šilta, tačiau vasario mėnesį Lietuvą pasiekę šalčiai ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams suteikė vilties, kad augalai sėkmingai peržiemos, o piktžoles ir kenkėjus pavyks suvaldyti natūraliai. Vis tik nerimas lieka – ko tikėtis greitėjant klimato pokyčiams, kasmet sulaukiant vis...

Į šių metų Nacionalinį augalų veislių sąrašą Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba), įrašė  65 naujas augalų veisles. Iš jų 4 – sukurtos Lietuvos selekcininkų.

Dar būdamas vaikas Rokiškio r. Panemunio k. gyventojas Tomas Marmokas svajojo tapti ūkininku. Taip ir nutiko. Rokiškio r. pažangiausių ūkių konkurse „Metų ūkis 2024“ jo ūkis jaunųjų ūkininkų kategorijoje įvertintas pirmąja vieta ir pateko tarp geriausių ūkių, nominuotų apdovanojimams respublikiniame „Metų ūkis 202...

Pasaulinėje grūdų rinkoje fiksuojami nauji pokyčiai, o Lietuvoje labiausiai kyla rugių supirkimo kainos.

Nuo pat pavasario gamta Europos ūkininkams nešykštėjo išmėginimų. Ne išimtis ir šis ruduo. „Sunki rudens pradžia“, – glaustai nusako bendrą panoramą Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JTC) pristatydamas naujausią pasėlių stebėsenos MARS biuletenio leidimą.

Antrus metus iš eilės ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje pavojaus varpais skambina ekologine žemdirbyste užsiimantys ūkininkai. Nuo 2007 m. sparčiai didėję ekologinių ūkių plotai 2022 m. pradėjo trauktis. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, vien pernai ekologinių ūkių plotas šalyje sumažėjo 6 proc., o VšĮ &bdq...

Šilalės rajone, ekologiniame ūkyje besidarbuojantis ūkininkas Algirdas Taroza augina Lietuvos sunkiuosius arklius ir sako, kad nuo seno jaučia jiems pagarbą. Daug metų vadovavęs rajono ūkininkų sąjungai, dabar jis – neatlygintinai dirbantis „Lietuvos sunkiųjų arklių išsaugojimo asociacijos“ prezidentas, į ją subūr...

Lietuvos žemdirbiai, mokslininkai ir pasėlių draudikai susitiko ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos ir mūsų šalyje vis ekstremalėjančių gamtos reiškinių. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) eksperimentiniuose laukuose Kėdainių rajone surengtoje Lauko dienoje mokslininkai pristatė š...

Atėjo žieminių rapsų sėjos metas, bet, kaip ir tikėtasi, darnų sėjos planavimą sujaukė praūžusi audra. Dar kurį laiką augintojai prisimins šį reiškinį, analizuos pasekmes, stebėsis paprastų žmonių abejingumu. Kodėl prisiminiau abejingumą? Teko skaityti pasvarstymų, kad žemdirbiams niekuomet nėra gero oro. Įdomu, ką galvoja žmogus, ...

Nuo 85 iki 187 mm į kvadratinį metrą naktį į pirmadienį iškritęs kritulių kiekis, palydėtas dar ir siautusių vėtrų, šalies žemdirbius privertė imtis už galvų. Dar nespėti nukulti rapsai, kviečiai, pupos, kitos kultūros paskendo vandenyje, buvo išlaužytos, išvartytos, iš dalies – ir nukultos. Labai smarkia...

Dabartinės valdžios ketverių metų kadencija eina į pabaigą, todėl pats laikas apžvelgti, kaip šalies žemės ūkio sektoriaus atstovams sekėsi kovoti su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir kitų institucijų klerkų su sveika nuovoka kai kada prasilenkiančiais reikalavimais. Neretai ŽŪM priima sprendimus atsižvelgdama į tariamų ekspertų rekomendac...

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) praneša apie žemės ūkio augalų pasėlių būklę ir derlingumo prognozę Lietuvoje liepos 20 dieną