2026/27 m. „El Ninjo“ jau susiformavo ir toliau stiprėja. Remiantis Pasaulio meteorologijos organizacijos rugsėjo pradžios vertinimais, reiškinys gali pasiekti piką lapkričio – gruodžio mėnesiais ir išlikti iki 2027 m. vasario mėn.
Vyriausybė, siekdama sušvelninti praėjusių metų nepalankių gamtinių sąlygų padarinius žemės ūkiui, nutarė iš valstybės rezervo skirti 860 073 eurus. Šios lėšos bus išmokėtos kaip nereikšminga (de minimis) pagalba ūkio subjektams, patyrusiems nuostolių dėl stichinių meteorologinių rei&scaro...
Pasėlių sąlygos Europoje išlieka iš esmės palankios, tačiau kai kuriuose regionuose sausros ir vėlyvos šalnos kelia vis daugiau problemų. Be to, nuolatinis kritulių trūkumas Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europoje, taip pat vietinės vėlyvos šalnos kelia netikrumą.
Prognozuojamos pavasarinės šalnos kelia nerimą uogininkams, sodininkams ir daržininkams. Jie tam ruošiasi. Tačiau po praėjusio sezono, kai šalnos sunaikino beveik visą uogų ir vaisių derlių, jie tikisi operatyvesnio valdžios įsitraukimo į šalnų rizikų valdymą.
16-oji metų savaitė – laukuose pats darbymetis: vieni sėja, kiti tręšia, treti purškia. Tačiau šalnos šiuos darbus pristabdo, o joms pasibaigus būtinas atsargumas – stresą patyrę augalai tampa jautresni pesticidams, jų metabolizmas sulėtėja.
Maloniai šilti pavasario orai trumpam atsitrauks – prognozuojamos kardinalios permainos: kris temperatūra, kai kur galima tikėtis šlapdribos ar netgi sniego. Nors permainingos oro sąlygos gali kiek išgąsdinti, reali situacija Lietuvos laukuose – ne tokia ir grėsminga, rašoma Linas Agro pranešime žin...
Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad šalnos ir ilgas lietingas laikotarpis, dėl kurių padarinių žemės ūkio sektoriuje 2025 metais buvo paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, yra pasibaigę, atšaukė minėtas valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas.
Panevėžys (JP.lt). Šalies obuolių augintojų prognozės išsipildė – lietuviški obuoliai šiemet bus prabanga, o ir jų teks gerokai paieškoti. Didieji sodininkai jau baigė ištuštinti saugyklas ir suskaičiavo, kad lietuviškų obuolių užteks maždaug iki vasario mėnesio vidurio. Panevėžio raj...
Vyriausybė skyrė beveik 41 tūkst. Eur valstybės rezervo lėšų nuo 2025 metų šalnų nukentėjusiems Druskininkų savivaldybės, Alytaus ir Pakruojo rajonų savivaldybių žemdirbiams.
Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykusiame Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdyje pristatyta planuojama nauja priemonė, skirta investicijoms prevencijai nuo šalnų. Ją ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Numatoma remti veiklą, kuria siekiama sumažinti...
2025-ieji metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). Praėjusieji metai pagal šiltumą buvo penkti nuo 1961 m., užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai...
Šiais metais kompensacijoms dėl pavasario šalnų skirta 3,3 mln. Eur – 1,1 mln. Eur atseikėta iš Europos Sąjungos (ES) lėšų ir 2,2 mln. Eur – iš nacionalinio biudžeto. „Nukentėjusiems buvo skirta pati didžiausia pinigų suma, tačiau jos tikrai nepakanka atlyginti praradimams, ji tik apsaugos nuo...
Sodininkai ir uogininkai, kurių derlius buvo sunaikintas ar smarkiai pažeistas dėl šiemet pavasarį buvusių šalnų, iki lapkričio 21 d. kviečiami teikti prašymus gauti paramai gauti. Šiuos prašymus jie turi pateikti savivaldybėms, į kurias buvo kreipęsi dėl žalos nustatymo.
Šiandien Europos Komisija priėmė pasiūlymą iš žemės ūkio rezervo skirti beveik 50 mln. EUR vaisių, riešutų ir daržovių augintojams Bulgarijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Vengrijoje remti. Šių valstybių narių ūkininkai neseniai patyrė didelę žalą dėl nepalankių klimato reiškinių.
Vyriausybės posėdyje nutarta visoje šalyje skelbti ekstremaliąją situaciją ir tuo nuo ilgalaikių stiprių šalnų nukentėjusiems žemdirbiams atverta galimybė gauti kompensacijas. Nutarimas priimtas įvertinus duomenis apie balandžio–gegužės mėn. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos fiksuotą stichinį meteorologinį reiškinį...
Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Gegužės šalnos, kai naktimis kai kuriose Lietuvos vietose temperatūra nukrisdavo iki minus devynių laipsnių, pakenkė pražydusiems sodams ir ūkininkų pasėliams.
Kai kurie daržovių augintojai prašo skelbti ekstremaliąją situaciją, kad paprasčiau būtų gauti kompensac...
Tuo, kad meteorologinių sąlygų pokyčiai tampa vis ryškesni, nebeabejoja niekas. Lietuvos laukus ir sodus apkapojo aštrios šalnos, paskui kai kur stojo sausra, vėliau kai kuriuose rajonuose iškrito pernelyg gausūs krituliai, o kai kuriems regionams pasisekė gavus agronomiškai efektyvaus lietaus. Šiu...
Šiandien Vyriausybės priimtu sprendimu atverta galimybė nuo užsitęsusių šalnų nukentėjusiems ūkininkams gauti kompensacijas. Vyriausybės posėdyje nutarta visoje šalyje skelbti ekstremaliąją situaciją.
Šiemet dėl neįprastai stiprių ir ilgai užsitęsusių pavasarinių šalnų sodininkai, uogininkai ir javų augintojai patyrė didžiulę žalą – praradimai gali siekti 70–80 proc. ir dar daugiau. Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) ūkininkų organizacijos prašė Lietuvoje skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, o Žemė...
Šiemet pavasaris Lietuvos žemdirbiams atnešė neeilinių iššūkių. Vėlyvos pavasarinės šalnos sukėlė didelį nerimą dėl galimo neigiamo poveikio sodams, uogynams ir kitiems žemės ūkio augalams. Remdamasi daugiamete praktika ir siekdama palengvinti žemdirbių patiriamus sunkumus, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuo...
Šiemet pasitvirtino tiesa, kad po šiltos žiemos pavasaris dažniausiai būna ilgas ir vėsus. Ar šalnos gali pakenkti žiemkenčių derlingumui? Važiuodamas pro kai kuriuos pasėlius, prisimeni Juozo Erlicko frazę: „Nelaukite, kol avarinę situaciją sudarys kitas, – sudarykite ją patys.“
Po rekordiškai šilto antrojo balandžio dešimtadienio (vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė net 12,4 °C, t. y. teigiama 5,7 °C anomalija), kuris į meteorologinių stebėjimų istoriją įėjo kaip pats šilčiausias antrasis balandžio dešimtadienis nuo 1961 m., beveik visoje šalyje balandžio 18–...
Šiandien, gegužės 16 d. Kaune, VDU Žemės ūkio akademijos Konferencijų centre prasidėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) suvažiavimas. Jame susirinkę 36 iš 39 LŪS skyrių ir juos atstovauja beveik 130 atstovų. Taip pat dalyvauja gausus būrys įvairių institucijų atstovų.
Pakruojo r. Klovainių miestelyje gyvenanti ūkininkė Oksana Gelčienė smidrus augina jau septynerius metus. Šis pavasaris labai šaltas – per pirmąsias gegužės savaites nuo šalnų nukentėjo pirmieji stalo aristokratais vadinamų smidrų ūgliai. Praėjusio penktadienio naktį 100 proc. nušalo ‘Bacchus’ ir &ls...
Ankstyvas vaiskrūmių žydėjimas pranašavo gausų derlių, tačiau šalnų apetitas buvo itin didelis. Uogų augintojai sako, kad ankstyvojo derliaus praktiškai nebebus, o koks bus vėlyvasis, anksti kalbėti – daug lems šio savaitgalio orai: jeigu dar pasirodys šalnos, jos susirinks paskutinius žiedus.
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, balandžio 14 d. startavęs 2025 m. pasėlių deklaravimo laikotarpis įsibėgėja – ūkininkai aktyviai deklaruoja savo pasėlius. Tačiau stebinti ŽŪDC pateikiamą deklaravimo statistiką matyti, jog yra ir gerokai atsiliekančių savivaldybių. Pakalbinus jų atstovus, aiškėja ir objektyvios...
Balandis padovanojo karštos vasaros akimirkų, kai temperatūra kai kur siekė net iki 29 °C šilumos, tačiau kartu nepagailėjo ir naktinių šalnų, kurios dirvos paviršiuje kai kur spaudė iki –10 °C. Tokios naktys įprastai yra neramios ir bemiegės sodininkams bei uogininkams. Kad neliktų be derliaus, ne viena...
Šiomis balandžio dienomis pietinius ir vakarinius Europos regionus užklupo pavasarinės šalnos, pridariusios rimtų nuostolių ūkininkams ir sodininkams. „Ūkininko patarėjo“ kalbinti specialistai sakė, kad ir Lietuvoje nuo šalnų nukentėjo įvairūs augalai, o balandžio šalnos labiausiai galėjo pakenkti kaulavai...
Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau ruošia 6 mln. eurų draudimo išmoką žemdirbiams už pavasarinių šalnų šiemet itin smarkiai pažeistus pasėlių plotus.
Paklausta, kokią braškę pirkėjai renkasi, kai jiems siūloma prieš perkant paragauti, Ieva Marija Mišeikytė juokdamasi paaiškina: „Kai pasiūlau, kuklinasi, sako, nenorintys apvalgyti, ir ieško mažesnės, o kai patys paprašo, dažniausiai iš indelio pasiima didžiausią uogą.“ Mitkūnų kaime ...
Lietuviškų braškių pirmuosius žiedus pakando šalnos, vėliau jas kepino sausra, o galiausiai kelias dienas trukęs lietus suplakė paskutines uogas, jos ėmė pūti, todėl derlius šiemet bus maždaug trečdaliu mažesnis nei pernai.
Panevėžys (JP.lt). Nors vasara dar tik skaičiuoja pirmąsias dienas, ūkininkai jau nerimauja dėl mažo kritulių kiekio bei svarsto, kokią žalą padarys vyraujanti sausra. Ne ką mažesnė problema – šaltos naktys.
Šiemetės šalnos, kurios tęsėsi ne vieną savaitę, gerokai „apkarpė“ sodininkų ir grūdininkų derlių. Šiaulių, Kelmės Joniškio, Jurbarko, Šakių, Jonavos, Mažeikių rajonuose labiausiai nukentėjo rapsų pasėliai. Draudikai skaičiuoja, kad žala fiksuota didesniame nei 20 tūkst. ha plote.
Vienu geriausių Suvalkijos krašto ūkininkų šiemet pripažintas Mokolų kaime gyvenantis Robertas Ardzijauskas, turėdamas inžinieriaus aukštojo mokslo diplomą, ryžosi tapti ūkininku ir iš tėvų perimti kuriamą ekologinį serbentyną Cykakalnyje (Marijampolės sav.). Nuo 10 ha ūkis išaugo iki 80 ha. Dabar Roberto ūkį sudaro daugiau kaip 32 ha ekologiška...
Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje kuriasi stambios verslo įmonės, tačiau greta jų esančiuose neužimtuose plotuose vietos atrado ir ūkininko auginami moliūgai. Čia išsinuomojęs apie 40 ha, ūkininkas Povilas Čižauskas visą didžiulį lauką užsodino moliūgais. Dar 5 ha jų augina greta Antanavo. Moliūgai buvo itin paklausūs, mat jų reikėjo He...
Dėl klimato kaitos poveikio žemdirbiai vis dažniau susiduria su pražūtingomis gamtos stichijomis, įdėtą triūsą ir lėšas paverčiančiomis nuostoliais ir neviltimi. Ir nors nuo tokių rizikų visiškai apsisaugoti neįmanoma, veiksminga pagalba žemdirbiams yra tarptautinis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“, vienijantis daugiau kaip 100 tūks...
Grybų karaliene tituluojama Ramunė Verbickienė iš Perlojos kaimo (Varėnos r.) nenustoja stebinti: grybų ji parsineša ir per didžiausią sausrą, net dabar, kai Dzūkijos miškai tušti, ji vis tiek prigrybauja. „Kiti netiki, kad aš prigrybauju net tada, kai visi sako, kad grybų nėra“, – kalba ji.
Ramunė prirenka grybų net tada, kai kiti jų nė s...
Pastaraisiais metais mūsų šalyje kritę beveik pusiau stabilizavosi pluoštinių kanapių plotai. Šiame versle išliko patys stipriausi ir sumaniausi. Vieni jų išaugintą derlių tiekia perdirbėjams, kiti – patys užsiima gamyba. Ar šią kultūrą ims auginti daugiau ūkininkų?
Plotai stabilizavosi
Rekordiniai mūsų šalies pluoštinių kanapių plotai li...
Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė
Jau trečią sezoną sodininkai skins negausų ir prastesnės kokybės derlių, negalės realizuoti ir vasarinių krituolių obuolių, nes perdirbėjai kol kas jų nesuperka. Augintojai suka galvas, kaip reikės išlaikyti rudeninių obuolių derlių saugyklose, kai elektros kainos nenumaldomai kyla. Ar valdžia išties p...
Javapjūtei dar nepasibaigus ant kulnų mina žieminių rapsų sėja. Ji, kaip ir derliaus dorojimas, vėluoja. Todėl prognozuojama, kad tokių šios pelningosios kultūros rekordinių plotų, kokie Lietuvos laukuose derėjo šiemet, gali nebebūti. Kai kurie ūkininkai dėl šlapių dirvų iš viso gali nebesuspėti suberti rapsų į žemę. Dar kiti jungia žemesnę pava...
Patyrę sodininkai žino, kad geriausia, kai gėlyne vieni žiedai keičia kitus, ir greta sodina paeiliui žydinčius augalus. Tačiau pradedantieji gėlynų kūrėjai dažnai sutrinka: rūšių ir veislių daug, jų kombinacijų begalybė, ką sodinti? Neaišku, kiek augalų pirkti, kaip grupuoti. Eglė Sūnilaitienė, kraštovaizdžio dizainerė, „Viržių medelyno“ savini...
Šių metų žiema pasėliams žiemoti buvo palanki , tačiau kai kuriuose ūkiuose šaltis vis dėlto padarė nemenkos žalos. Staigmenų iškrėtė pavasarinės šalnos, nušaldžiusios ne tik žieminius rapsus, bet ir žieminius javus. Draudėjai tvirtina, kad šį pavasarį bendra žalos išmokų klientams dėl pasėlių suma, palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, t...
Penktą sezoną aristokratiškas daržoves auginanti Pakruojo r. Klovainių miestelio ūkininkė Oksana Gelčienė nusiteikusi optimistiškai: orai jau baigia sušilti, smidrai atkakliai kelia aukštyn savo stiebus. Kai saulėtos dienos, skynėjai pluša nuo ryto iki vėlyvo vakaro. Smidrų fiesta tęsiasi – gardūs šių daržovių patiekalai jau puikuojasi ant mėgėj...
Šilumos pašykštėjęs pavasaris ne itin sutrukdė 14 metų gėlininkyste besiverčiantiems joniškiečiams ūkininkams Kęstučiui ir Anželai Beinoravičiams. Motinos dienai jie žada pateikti šimtus įvairiaspalvių gėlių. Dar gausesnio savo puoselėtų gėlių sužydėjimo šeima tikisi gegužės viduryje.
Anželai Beinoravičienei padeda mama Natalija Grinuvienė...
Lauko augalų produktyvumui didelę įtaką daro aplinkos veiksniai, ypač saulės radiacija, temperatūra ir krituliai. Jei kuris nors veiksnys nukrypsta nuo idealaus augalui, atsiranda pasėlių produktyvumo pokyčiai. Kartais jie mažiau pastebimi, o kai kuriais atvejais būna labai reikšmingi ir akivaizdūs. Vertinant aplinkos veiksnių įtaką pasėlių našu...
Kad patisonai ant mūsų stalo būtų skanūs, svarbu žinoti, kada juos skinti. Šias daržoves kelis dešimtmečius auginanti Genovaitė Kudrevičienė, buvusi ŽŪA darbuotoja, žino, iš kokių patisonų pagaminti gardžiausių patiekalų. Savo pastabomis apie šias daržoves pasidalijo ir Nijolė Maročkienė, LAMMC SDI mokslo darbuotoja.
Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ
...
Jei augalai skursta, gero derliaus nelaukite. Norint gauti – reikia ir duoti. Po žiemos atsigaunantys ir vegetuoti pradedantys augalai bus stipresni ir gyvybingesni, jeigu papildysite reikalingomis maisto medžiagomis. Svarbu nesuklysti ir nepersistengti. Užauginsite sveiką derlių, jei išlaikysite pusiausvyrą: papildomai dirvožemį prisotinsite hu...
Daržo žirniai – vieni populiariausių pupinių šeimos augalų, vertinami dėl ankstyvumo ir maistingumo. Tai viena pirmųjų daržovių, kuri atspari šalnoms ir sėjama vos ištirpus sniegui. Tad pats laikas pradėti dairytis, kokią veislę rinksitės naujam sezonui. Beje, kai kuriuos žirnius galima valgyti ir su ankštimis.
Dr. Danguolė JUŠKEVIČIENĖ
LA...
Aktinidijų, dar kitaip vadinamų „šiaurės platumų kivių“, vertinamų dėl išskirtinai didelio askorbo rūgšties kiekio, mūsų šalyje užauginama mažai. Vertingos uogos – labai paklausios. Jas išgraibsto mėgėjai, superka saldainių fabrikas „Rūta“. Jei šį augalą prisijaukins mūsų ūkininkai, ateityje jų uogas skanauti galės ir daugiau vartotojų.
Ak...
.gif)
