Paieškos rezultatai

Vieną medžio kamieną juosia ryški juosta, ant kito užrašytas numeris, o dar ant kito matyti spalvoti brūkšniai. Atpažinus šias žymes, pažįstamame miške galima atrasti naujų dalykų: pastebėti dėl vertingų savybių atrinktą medį ar sužinoti, kad čia driekiasi pėsčiųjų maršrutas. 

Spalio 26 dieną Vilniuje, Dūmų fabrike, įvyko 16-asis Lietuvos vyno ir desertų derinių čempionatas „DVARO Grand Prix“. Pirmąją vietą ir „Auksinės šakutės“ apdovanojimą laimėjo Vilniaus desertinės  „Cafe de Pacai“ komanda – konditeris Evaldas Juška ir someljė Edvinas Gurinas. Jie komisi...

Bitinė sprigė – aukštas, stambiais ryškiais žiedais augalas, vasarą išsiskiriantis iš kitų drėgnų buveinių augalų. Tačiau jos grožis slepia problemą – tai Lietuvoje invazinė rūšis, galinti greitai plisti ir pakeisti vietinių augalų bendrijas.

Siekiant padidinti energijos naudojimo efektyvumą žemės ūkio srityje, žemdirbiai skatinami pereiti prie neariamojo ūkininkavimo, kuris gerina ir tausoja dirvožemį. Plačiau apie tai Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) tinklalaidėje „Žalieji pokalbiai“ pasakoja ūkininkas Augustas Masevičius, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalin...

Kukurūzų augintojams yra dvi žinios: pirmoji „bloga“ – visiems tinkančios tobulos veislės nėra; antroji gera – ilgalaikiai tyrimai leidžia ūkininkams pateikti tikslias konkrečių veislių pasirinkimo rekomendacijas, atitinkančias individualius gyvulininkystės ar augalininkystės ūkių poreikius.

Nuolatinis nuovargis, suprastėjusi atmintis, silpni nagai ar burnos gleivinės žaizdelės – tai požymiai, kurie gali būti susiję su B grupės vitaminų trūkumu. Nors šie vitaminai dažniausiai siejami su energija, jų funkcijos organizme gerokai platesnės. Vaistininkas Mindaugas Rutalė pasakoja, kuo skiriasi B grupės vitaminai, kuriems žm...

Nors optimalus žieminių kviečių sėjos laikas, mokslininkų nuomone, jau pasibaigė rugsėjo mėnesį, dar ne vienam šalies ūkininkui dėl nepalankių gamtos sąlygų pasėti nepavyko arba sėklos subertos tik į dalį numatytų plotų. Kokią įtaką vėluojanti sėja turės būsimam kviečių derliui, ūkininkai tik spėlioja, tačiau nerimo yra. Jei lietingas ora...

Kintantis klimatas ir tobulėjančios rapsų veislės keičia dešimtmečius gyvavusį ūkininkų įsitikinimą, kad didesnės biomasės augalai atneša ir didesnį derlių. Naujausi bandymų rezultatai bei Lietuvos ūkių patirtis rodo, kad būtina vertinti ne įspūdingai atrodantį pasėlį, o kaip efektyviai augalai naudoja išteklius ir kaip geba...

Tauragė („Tauragės žinios“). Iš senųjų kaimų ir dvarų istorijos – Pranės Dundulienės tyrimų motyvais. Dar prieš šimtą su viršum metų Tauragės krašto valstietis, išeidamas su žagre į pirmąjį pavasario arimą, ne tik ruošė žemę sėklai – jis meldėsi. Duona buvo šventa, o žemė – motina, maitintoja. Šiandien apie tai byloja tik seni įrankiai muziejų lentynose ir senelių atsiminimai, t...

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai spalio 1–31 d. tęs reidus „Sveiko miško pradžia“. Aplinkosaugininkai lankysis miško sodmenų auginimo, laikymo, prekybos ir naudojimo vietose, kur tikrins sodmenų kilmę ir kokybę. Reidais siekiama prisidėti prie miškų genetinės įvairovės išsaugojimo ir kokybi&...

Šiandien įvyko konferencija „Future Predictions 2026“ – tai į ateitį orientuotas inovacijų renginys, kurį organizuoja Lietuvos inovacijų centras, pakvietęs pažvelgti už tradicinių inovacijų ribų ir tyrinėti, kaip skirtingos ir kartais netikėtos sritys formuoja rytojaus pasaulį.

Glotnutis atrodo kaip vienas tų gėrimų, kurių beveik neįmanoma sugadinti: sudedi vaisius į trintuvą, paspaudi mygtuką – ir viskas. Tačiau tikriausiai ne vienam yra tekę vietoj kremiško ir gaivaus gėrimo gauti pernelyg saldų, vandeningą ar tiesiog nelabai skanų vaisių mišinį. Tad kaip pasigaminti glotnutį, kurį iš tiesų...

Kooperacija mūsų šalies žemės ūkyje juda vangiai, todėl ieškoma būdų, kaip šį procesą paspartinti. Ūkininkams svarbu, kad kooperatyvus būtų paprasčiau kurti, o pati sistema būtų atviresnė naujiems dalyviams. Ar žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos Seimui pristatyti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimai pa...

Panevėžio r. Daniūnų k. su šeima – vyru Giedriumi, aštuonerių ir penkerių metų sūnumis Kajumi ir Oskaru – penktą vasarą arbūzus auginanti Laura Dapkuvienė nesulaukė rekordinio šių metų milžiniškų uogų derliaus pirmiausia dėl nepalankių orų.

Rudenį Kuršių nerijoje akį traukia ryškiais rausvais vaisiais pasipuošęs raukšlėtalapis erškėtis. Nedaugelis žino, kad tai yra invazinė rūšis, kelianti grėsmę unikaliai pajūrio gamtai.

Prasidėjus žieminių kviečių sėjai, dažniausiai diskutuojama apie sėjos laiką, normas, sėklų įterpimo gylį, dirvos paruošimą, sėklų beicavimą cheminiais ir biologiniais preparatais bei tręšimą. Tačiau vienas svarbiausių sprendimų, priimamas dar prieš pripildant sėjamąją sėklomis, kartais lieka nuošalyje – kokios ...

Įsibėgėjantį rudenį ūkininkams netrūksta iššūkių: gausios liūtys gerokai apsunkino tiek javapjūtės pabaigą, tiek ir naujos sėjos pradžią. Nepaisant to, darbai nesustoja, o eilėje laukia pasėtų žiemkenčių apsauga nuo piktžolių. Kaip rašoma Linas Agro pranešime žiniasklaidai, rudeninė piktžolių kontrolė gali tapti renta...

Vaikai aplinką pažįsta smalsiai – liečia augalus, skina jų lapus, domisi ryškiomis uogomis ir vaisiais, o kartais juos net ragauja. Todėl svarbu pasirūpinti, kad aplinka, kurioje vaikai leidžia laiką, būtų kuo saugesnė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento specialistai primena, kad Lietuvos higienos normoje ...

Rudenį miškas pasipuošia ryškiomis spalvomis. Tarp gelstančių lapų išsiskiria raudonos, oranžinės ir tamsios uogos bei vaisiai. Tačiau ne kiekvieną spalvingą miško vaisių galima ragauti.

Lietuvos ūkininkui šiandien neužtenka vien užauginti gerą derlių – vis sunkiau tampa įrodyti pirkėjui, kodėl būtent jo produkcija verta pasirinkimo. Parduotuvių lentynose lietuviškos daržovės susiduria su pigesnėmis importuotomis, o vien užrašo „Užauginta Lietuvoje“ konkurencinėje kovoje ne visuomet pakanka... Tad šįkart „Ūkininko patarėjo“ pašnekovų klausėme, ar visa tai ūkininkui atsiperka? Domėjomės, ką NKP duoda – didesnę produkcijos vertę ir stipresnes pozicijas rinkoje ar tik papildomą atsakomybės ir biurokratijos naštą? O gal kokybė gali tapti tuo ginklu, kuris Lietuvos augintojai padėtų atsilaikyti prie&s...

Kupiškis („Kupiškėnų mintys“). Kartais naujai miesto tradicijai atsirasti pakanka vieno klausimo – o jeigu pabandytume? Ne todėl, kad Kupiškyje trūktų renginių ar švenčių, bet todėl, kad kiekvienas miestas ieško savo veido, tokio, kurį atpažintų ne tik vietos žmonės, bet ir svečiai.

Pradžiūvus dirvoms, įsibėgėja žieminių kviečių sėja. Kaip ūkininkui pasirinkti sėklą po sudėtingų ligų metų. Ar galima sakyti, kad po šių metų fuzariozės protrūkio sertifikuota sėkla tampa ne tik derlingos veislės pasirinkimu, bet ir tam tikra „startine higiena“ kitų metų pasėliui? Šie klausimai aktualūs visiems, jau sė...

Pastaruoju metu žiniasklaidoje dar nedaug rašoma apie agromiškininkystę ir kanapininkystę, kanapių oficialų įteisinimą auginti agromiškininkystės sklypuose tinkama kultūra, itin efektyvų CO2 sugėrimą (ūkininkai gautų papildomas pajamas už anglies kaupimą), kanapių naudą naudojant jas agromiškininkystės sistemose sieki...

Rudeniui įsibėgėjant, gamta ima ruoštis žiemos poilsiui, tačiau sode darbymetis dar nesibaigia. Kol šalnos ir sniegas nepaslėpė kiemo, svarbu pasirūpinti veja ir tinkamai paruošti ją artėjančiam šaltajam sezonui.

Rugsėjo 6-ąją Upytėje skambėjo dainos, kvepėjo patalkių vaišės, vyko linarovio talka, šurmuliavo amatininkų turgus. Panevėžio rajono kultūros centro padalinyje – Upytės tradicinių amatų centre – surengta tradicinių amatų ir folkloro šventė „Linų dienos 2026“.

2026 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,1 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo duonos ir pyrago kepinių, mėsos, moterų ir mergaičių drabužių, buityje naudojamų valymo ir priežiūros priemonių, gaminių iš mėsos subproduktų, jogurto ir panašių gaminių, vyrų avalynės, gumbavaisių, šakni...

Rugpjūčio mėnesį Juodkrantėje užfiksuota meškėnų šeimyna. Patelė su jaunikliais smalsiai vaikštinėjo medžio šakomis – ieškojo maisto. 

Jurginai – vieni ryškiausių rudens žiedų, tačiau jų istorija prasidėjo toli nuo Lietuvos – Centrinės Amerikos aukštikalnėse. Šie šakniagumbiniai augalai, šiandien stebinantys veislių, spalvų ir žiedynų formų įvairove, turi ir įdomią istoriją, ir savitą genetiką. Vilniaus universiteto Botanikos sode ...

Rusai, eksportuodami savo žemės ūkio produkciją per trečiąsias šalis, nuolat apeidinėja sankcijas bei muitus. O tuo metu beveik visi jų kaimynai naudojasi proga iš jų uždirbti.

Dėl savo grožio ir nepaprastumo orchidėjos jau seniai žavi žmonių vaizduotę. Savo elegantiškomis formomis, rafinuotais žiedais ir ypatingomis spalvomis tapo daugiau nei oranžerijų ar kambariniai augalai, bet ir mados bei dizaino objektai. Nors orchidėjos dažniausiai siejamos su atogrąžų miškais ir ant palangių auginamais falenopsia...

Su žiemkenčių sėkla dažnai plinta javų ligos: kietosios bei dulkančios kūlės, fuzariozė, dryžligė ir kt. Veiksminga apsaugos priemonė – sėklos beicavimas.

Šiandien Katinų šeimos ūkis, įsikūręs Griūčių k. (Utenos r.), gerai žinomas dėl ypatingo, šaltuoju būdu, išsaugant senąsias tradicijas, spaudžiamo aliejaus. Apie kelis dešimtmečius puoselėjamą ūkininkavimo kelią – nuo daržovių auginimo iki aliejaus spaudimo amato – ūkio šeimininką Ramūną KATI...

Nuo 100 iki 150 plaukų per dieną – tiek jų vidutiniškai netenka žmogus, ir tai yra natūrali plaukų augimo ciklo dalis. Nors intensyvesnis plaukų slinkimas dažniausiai pastebimas rudenį ir pavasarį, vasarą plaukų būklę gali pabloginti intensyvi saulės spinduliuotė, karštis bei maudynės jūroje ar baseine. Vaistininkė Toma Gečie...

Mažeikių r. Židikų sen. Račalių k. jau du dešimtmečius ekologinį ūkį puoselėja Sandra ir Robertas Ramanauskai, kartu su Sandros mama Danute Biliauskiene. Šiuo metu – tai didžiausias ekologinis ūkis Mažeikių r. – užima apie 900 ha plotą.

Kad šiuolaikinis žemės ūkis būtų pelningas, reikia nuoseklios technologinės disciplinos. Brangstančios mineralinės trąšos didina kiekvieno hektaro savikainą, grūdų kainų fiksavimas biržose primena loteriją, o vėlyvos pavasario šalnos ir per javapjūtę besikeičiantys orai nuolat koreguoja agronominius planus. Tokiomis aplinkyb...

Viena kitą keičianti žolės, javų, rapsų pjūtis žemdirbiams neleidžia galvoti apie atokvėpį. Derlių jau ima ir sėklinių žolių augintojai. Pasak Skuodo r. ūkininkų Andriaus Narmonto ir Vaido Jonušo, auginančių įvairias žolines kultūras sėkloms, šių metų derlius – artimas daugiamečiui vidutiniam, o kai kurių sėklų – ir did...

Bulvės jau daugelį metų išlieka viena mėgstamiausių lietuvių daržovių – jos vertinamos dėl universalumo, sotumo ir pigios kainos. Nors dažniausiai ant stalo atsiduria tradicine forma, net ir iš tokio paprasto ingrediento galima paruošti netikėtų, restorano vertų patiekalų. „Iki“ kulinarijos šefė Joli...

Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Joniškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro dietistė Neringa Valančienė pati iš esmės pakeitė savo gyvenseną, iškilus sveikatos problemoms. Ir ne tik gyvenseną, bet ir profesiją ir darbą – buvusi finansų specialistė, rajono Savivaldybės Kontrolė...

Nuėmus derlių, laukas savaime netampa švariu lapu naujam sezonui. Dirvožemyje lieka ankstesnių metų piktžolių sėklos, kurių dauguma daigumą gali išlaikyti ne vienerius ir net ne vieną dešimtį metų. Kiek jų sudygs ateityje, priklauso nuo oro sąlygų, sėjomainos, dirvos dirbimo ir piktžolių kontrolės. Šiandien priimti sp...

Rugpjūtį lietuviškų agurkų sezonas pasiekia piką, o itin žema kaina – puiki proga daugiau jų pasiruošti ir žiemai. Tačiau šiemet nebūtina kartoti to paties recepto – konservuojant agurkus galima drąsiau eksperimentuoti su prieskoniais ir atrasti visai netikėtų skonių. „Iki“ kulinarijos šefė Jol...

Kulinarijoje, medicinoje, kos­metologijoje naudojamos be­veik visos slyvų dalys – prinokę vaisiai, žievė, lapai, žiedai ir kau­liukai. Vitaminų ir kitų žmogaus organizmui naudingų medžia­gų kiekiu šie vaisiai nenusilei­džia citrinoms, obuoliams ar serbentams. Tik ar visiems tinka šios gaivaus skonio uogos,...

Pastaraisiais metais baltyminių augalų svarba Lietuvoje nuolat auga. Viena vertus, gyvulininkystei ir maisto pramonei reikia vis daugiau baltyminės žaliavos, kita vertus, didelė jos dalis vis dar importuojama iš už Europos ribų. Tuo pat metu Lietuvos laukuose užauginti žirniai, pupos, lubinai ar vikiai ne tik gali pakeisti dalį importuoja... Vis dėlto kyla klausimas – kodėl, turint tiek akivaizdžių privalumų, baltyminių augalų plotai Lietuvoje vis dar nedidėja ir nėra stabilūs, o pašarų gamyboje dominuoja importinė žaliava? Kas lemia ūkininkų pasirinkimą, ar šių augalų auginimas šiandien iš tiesų yra pelningas ir kokių pokyčių reikėtų, kad vietinė baltyminė žaliava užimtų deramą vietą Lietuvos žemės ūkyje? Situaciją „Ūkininko patarėjui“ komentuoja uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitpa“ vadovas Virginijus KLIUČININKAS:

2026-ieji Lietuvos sojų auginime – išskirtiniai. Šiemet Lietuvoje deklaruoti rekordiniai 4591 ha sojų pasėlių plotai, t. y. beveik 2 tūkst. ha daugiau nei praėjusiais metais. Didėjant supirkimo galimybėms ir rinkoje atsiradus naujoms, modernesnėms bei mūsų klimatui tinkamesnėms sojų veislėms, šie metai tampa ...

Europa pagaliau pripažino, kad būtina mažinti priklausomybę nuo importuojamų baltymų. Todėl Europos Komisija (EK) suskubo paskelbti „Baltymų veiksmų planą“. Ar tai taps postūmiu Lietuvai auginti daugiau baltyminių augalų ir mažiau pasikliauti importuojama žaliava?

Kasdien ant lietuvių stalo – bulvės. Statistika teigia, jog per parą vadinamos „antrosios duonos“ suvalgome apie 75 tonas. Kudirkos Naumiestyje veikia netgi agronomo Jono Valaičio įsteigtas Bulvės muziejus. Bulvei Lietuvoje net trys paminklai pastatyti.

Šalyje įsibėgėja peliuškų (žieminių pašarinių žirnių) ėmimas. Nors ši kultūra šalyje dar nėra plačiai paplitusi, pastaraisiais metais ji sulaukia vis didesnio ūkininkų dėmesio dėl agronominių ir ekonominių privalumų. Peliuškos tampa įdomia alternatyva ūkiuose, kuriuose ieškoma naujų galimybių paįv...

Nuo liepos vidurio šiaurinėje ir centrinėje Vokietijoje siautėjo audros su kruša, smarkiu lietumi ir stipriais vėjais. Kai kuriuose ūkiuose audra sunaikino prinokusius rapsų ir javų pasėlius, o kituose – kukurūzų, cukrinių runkelių ir vaismedžių plantacijas. Audros taip pat gerokai pasiautėjo ir Lenkijoje.

Vasarą socialiniai tinklai ir skelbimų portalai mirga pasiūlymais įsigyti sodinukų, vaismedžių, dekoratyvinių krūmų ar kambarinių augalų. Tačiau kartu su gražiu pirkiniu į namus, šiltnamį ar sodą gali atkeliauti ir ligos ar kenkėjai. Todėl prieš perkant verta pasidomėti ne tik kaina ar nuotrauka, bet ir augalo kilme.

Beveik tris dešimtmečius pardavimų ir reklamos srityje dirbusi Roma Perepečkienė šiandien vis daugiau laiko praleidžia gimtajame Molėtų krašte. Čia, netoli Bijutiškio, kartu su vyru Robertu augina javus, daržoves, uogas, kepa ruginę duoną, verda pagardus, renka vaistažoles ir kuria kepyklėlę „Vasara stiklainyje&...

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos primena kad, vadovaujantis Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros tvarkos aprašo 6 punktu, pluoštinių kanapių augintojai kasmet iki liepos 30 d. turi pateikti išaugintų, parduotų ar savo reikmėms sunaudotų pluoštinių kanapių, jų žaliavinių dal...