Kaunas +12,3 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 5 Lie 2025
Kaunas +12,3 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 5 Lie 2025

Paieškos rezultatai


  • Tiks ir kasdieniam, ir šventiniam stalui

    „Gaminu su malonumu ir kai turiu laiko. Išskirtinių patiekalų neturiu, gaminu paprastus, visiems žinomus skanėstus. Gyvename kaime, Molėtų r., Kijėlių k., turime ūkį, tad darbelių tikrai daug. Dirbu kartu su vyru Virginijumi, veterinarijos gydytoju. Man tenka tvarkyti dokumentaciją, būti jo padėjėja operacijų, gydymų metu. Nesu baig...
  • Kaune į tropinį sodą sugrįžta drugiai

    Šaltąjį ir tamsųjį sezoną Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas pasitinka su šviesos, šilumos ir žalumo kupinu tropiniu drugių sodu, į kurį sugrįžta egzotiškieji drugeliai. Šiuo metu bebaigiantys iš lėliukių ristis ir sparnus džiovinantys margasparniai didžiausioje šalies oranžerijoje Kaun...
  • Krakėse – didžiausio, gražiausio ir mažiausio moliūgo rinkimai

    Kaip ir kasmet, kai moliūgų derlius jau nuimtas ir pasvertas, tradiciškai Krakėse (Kėdainių r.) organizuojama Moliūgų šventė. Praėjusį šeštadienį jau dvyliktą kartą šventę surengė Krakių bendruomenės centras kartu su Krakių kultūros centru. Šiais metais konkurse išskirtos trys kategorijos – ...
  • Antra žievėgraužio tipografo generacija daug gausesnė nei pernai

    Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai rugsėjo pradžioje užbaigė pavojingiausio medžių liemenų kenkėjo žievėgraužio tipografo antros generacijos gausos stebėjimą. Visgi dėl besitęsiančių šiltų orų, dalyje kirtaviečių gaudyklės buvo paliktos tolimesniam žievėgraužio tipografo aktyvumo įvertinimui.
  • Puošniųjų rožių siaubas – puolantys kenkėjai. Štai, kaip gintis nuo jų be insekticidų

    Gražios, gausiai žydinčios rožės – kiekvieno sodybą puoselėjančio gėlininko tikslas ir svajonė. Ko tik nepadarysime, kad vasarą galėtume pasidžiaugti jų žiedais. Bet kai kenkėjai rožes puola agresyviai, tenka imtis insekticidų, daugelis kurių, deja, nuodingi žmogui, gyvūnams ir naudingiems vabzdžiams. Kad neprireiktų tokių pavojingų priemo...
  • Kas gaudo euromiškų naudą? (I)

    Įsibėgėjęs LIFE projektas „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, kurio vertė – 17,2 mln. Eur, neaplenkė ir Dzūkijos nacionalinio parko. Per kelis etapus plynuoju kirtimu jau nugremžta apie 50 ha pušyno, dabar planuojamas ne mažiau kaip 20 proc. atvertos kopų teritorijos paklotės deginimas. Šalies vi...
  • Violetinė levandų magija

    Apie levandas beveik viską žinanti Jurgita Marazienė pasakoja turinti maždaug 500 sodinukų. Daugelis jų pasėti iš dviejų krūmų, kuriuos moteris parsivežė iš Anglijos. Bet tikriausiai sodinti jau ūgtelėjusius sodinukus paprasčiau ir rezultatas greitesnis. Sukaupusi daug patirties Jurgita žino, kada geriausiai sodinti levandas ir kok...
  • Specialisto įžvalgos padės pakeisti nusistovėjusias nuostatas apie vejos priežiūrą

    Jeigu manote, kad veja visada pjaunama tokiu pačiu aukščiu – klystate. Jeigu nupjautą žolę visada išnešate į komposto dėžę, galbūt verta to atsisakyti – kai kuriais atvejais naudinga ją paskleisti ant vejos. Apie vejos priežiūros subtilybes, jų tręšimą ir apsaugą nuo ligų bei kenkėjų pasakoja VDU Žemės ūki...
  • Miško pažeidimai dar dviejose savivaldybėse artėja prie stichinės nelaimės ribos

    Trakų ir Šalčininkų rajono savivaldybėse artėjama prie stichinės nelaimės miškuose ribos. Penktadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinių miškų urėdijos specialistais pristatė, kokių priemonių imamasi žievėgraužio tipografo užpultų eglynų situacijai spręsti.
  • Zoologijos sodas į gamtą paleido 200 išveistų niūriaspalvių auksavabalių

    Gegužės 31 d. iš Lietuvos zoologijos sodo į natūralias buveines buvo paleista net 200 saugomų niūriaspalvių auksavabalių, kurie buvo išveisti tęsiant su Lietuvos gamtos fondu vykdyto projekto „Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas“ veiklą. Šie vabzdžiai penkerius metus buvo pa...
  • Pasodinto miško priežiūra ir apsauga

    Pavasarį, kaip ir kiekvienais metais, daug žemės ir miško savininkų bei valdytojų veisė ar atkūrė miškus valdomoje žemėje. Kultūriniu būdu pasodintas miškas paprastai vadinamas miško želdiniais. Pasodinus mišką svarbu jį tinkamai prižiūrėti ir užtikrinti jo apsaugą.
  • Įkyrios skruzdės apniko daržus ir gėlynus? Štai kelios saugios priemonės joms suvaldyti

    Kiekviena vasara atneša ne tik džiaugsmų, bet ir nemalonumų. Gausios skruzdėlių kolonijos nemažai žalos pridaro ir darže, ir gėlyne. Iš lūpų į lūpas dalijamų patarimų, kaip su jomis kovoti, apstu, bet ne visi padeda. Štai ką rekomenduoja specialistai.
  • Egzotinės žuvys Lietuvos gamtiniuose vandenyse

    Praėjo trys dešimtmečiai nuo pirmųjų pranešimų apie Pietų ir Vidurio Amerikos upių žuvis, sugautas Europos vidutinių platumų vandenyse. Niūriausi scenarijai neišsipildė: tropinės žuvys yra vietinių ežerų ir upių žuvų bendrijų mažuma, sugaunamos ar stebimos labai retai ir negausiai, gamtinė įdomybė: „gupijos ir piranijo...
  • Tai, ko nežinojote apie žirnių auginimą – iš praktikų lūpų

    Staiga atšilęs oras paragino daržininkus į lysves suberti žirnių sėklas. Bet ne vienerius metus juos auginantieji žino, kad sėjos sezonas dar nesibaigė ir gaivaus skonio ankštis mezgančių augalų šį sezoną dar bus galima pasėti ne kartą. Vitaminų turtingas augalas puikiai tiks ir mažyliams vasarą darže pasmaguriauti, ir žiema...
  • Europarlamentarams ūkininkų problemos – nė motais

    Europos Parlamentui (EP) patvirtinus Europos Sąjungos (ES) ūkininkus piktinantį Gamtos atkūrimo įstatymą per Lietuvą nuvilnijo nepasitenkinimo banga. Socialiniuose tinkluose diskutuojantys žemdirbiai kėlė klausimus: „Ar taip bus uždirbami pinigai žmonių gerovei? Ar tokioje ekonomikoje gali būti stebuklų? Kaip balsavo mūsų šalies eur...
  • VDU Botanikos sode – nauja erdvi drugių ekspozicija: tropikų atmosferą kuria augalais

    Pavasarį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas Kaune pasitinka su visiškai nauja ekspozicija oranžerijoje: po naujai įrengtą, erdvią ir moderniai drugių poreikiams pritaikytą patalpą – tropinį drugių sodą – sklando ir ant specialiai parinktų augalų tupia drugiai iš viso pasaulio. Kauniečiai ir miesto sveči...
  • Avietiniai žiedgraužiai: neleiskite jiems smaguriauti sodo uogomis

    Niekas nenori su nepageidaujamais svečiais dalytis sode sunokusiomis uogomis. Vienas tokių kenkėjų yra straubliukų šeimos atstovas avietinis žiedgraužis. Jis pažeidžia žemuoges, braškes, avietes, gervuoges ir erškėčius. Tad kaipgi reikėtų elgtis susidūrus su šiais kenkėjais?
  • Kai Ažugavas „un nosies..“

    Nors visa Lietuva tėra tik mažas žemės lopinėlis, bet joje, kaip rankos penki piršteliai, skirtingi penki regionai, turintys ryškiai išsiskiriančias kultūrines ribas. Ir dar tuose pačiuose regionuose pilna įvairiausių kultūrinių ribų ribelių, ne veltui ir pačiam Ignalinos krašte sakoma, „kad kožna ūlyčia sava ūt...
  • Vaismedžiai nukentėjo nuo miško svečių – ką daryti?

    Ne tik prasti orai gali sugadinti derlių. Sodams bėdų dažnai pridaro iš miško atliuoksėję kiškiai ar stirnos. Gerai, jeigu sodyboje gyvenama ir žiemą, bet jeigu šeimininkai žiemoja mieste, o sodo tvoroje žioji skylė, didelė tikimybė, kad nelaukti svečiai apgrauš medelius, ypač jaunesnius. Tad ką daryti?
  • Kaip žiemoja vabzdžiai?

    Ar galima vidury žiemos gamtoje rasti gyvų vabzdžių? Daugelis neabejodami atsakytų, kad žiemą vabzdžių nebūna, tačiau tai – netiesa. Pasak Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, nors didžioji jų dalis žiemoja kiaušinėlio, lervos ar lėliukės stadijose, tačiau yra vabzdžių, prisitaikiusių žiemoti būdami suaugėliais. Tiesa – ...
  • Voratinklinių erkių apetitas didėja. Ką daryti?

    Vasarą vis dažniau vyrauja sausi ir šilti orai, tad itin plinta paprastosios voratinklinės erkės. Prieš porą dešimtmečių jos daugiausia žalojo šiltnamių augalus, o dabar kenkia ir lauko agurkams, moliūgams, cukinijoms, pupelėms, dekoratyviniams augalams, obelims, braškėms – ir tai dar ne viskas. Ši...
  • Prof. Virginija Podėnienė: nėra logiškai mąstančio žmogaus, kuris sakytų, kad Lietuvoje su miškų kirtimais viskas gerai

    Mediena reikalinga pramonei, todėl miškai tikrai bus kertami toliau. Tačiau daroma daug skaudžių klaidų. Naikinami medžiai, kurių nepuola tipografai, atsodinamos eglės, kurios dėl besikeičiančio klimato iš Lietuvos pasitrauks, o miškai išvalomi plynai. Tai žalinga ekosistemai, kurios dalis esame ir mes, žmonės. &bdquo...
  • Eglės kankorėžių kenkėjų stebėsena ir rekomenduojami būdai jų žalai mažinti

    Iš visų eglės kankorėžių kenkėjų didžiausią žalą Lietuvoje daro drugeliai – kankorėžinis stagargraužis (Laspeyresia strobilella L.) ir kankorėžinis ugniukas (Dioryctria abietella Schiff.). Dėl skirtingais metais nevienodo eglių derėjimo, skiriasi kankorėžiuose ir sėklų pažeidimo intensyvumas. Kai eglynuose kankorėžių derlius gausesn...
  • „Sidabriniai“ moliūgėliai nustebino ne tik spalva

    Giedraitiškės (Molėtų r.) fototechnologės Sigitos Kilnienės šeima, pastarąjį sezoną pasiauginusi originalios spalvos ir skonio kvapnių moliūgėlių, tai vadina sezono atradimu ir jau pasiruošusi sėklų kitam sezonui.
  • Skydamariai – paslaptingi augalų skriaudikai

    Tikriausiai nėra didesnio liūdesio žemdirbiui, kaip stebėti mirštančius jo augintus ir puoselėtus augalus. Ypač didelė neviltis ir apmaudas apima tada, kai augalai silpsta, o priežasties taip ir nesurandame. Be abejonės, priežasčių būna pačių įvairiausių, o viena iš jų gali būti itin užsimaskavę kenkėjai – skydamariai, apie k...
  • Kraujažolinio grublio pokštai – atsitiktinumas ar klimato kaitos pasekmė?

    Pastaraisiais metais vis dažniau pavasarines daržoves atakuojantys juodi, kuproti „kirminai“ verčia nerimauti daržininkus, ypač tuos, kurie daržoves augina mažuose sklypuose ir nenaudodami insekticidų. Tai kraujažolinio grublio (Galeruca tanaceti) lervos.
  • Blakės kareivėliai – sodo puošmena ar pavojus?

    Jeigu kaimynystėje įsikūrė blakės kareivėliai, nevertėtų nerimauti, priešingai – reikėtų rasti laiko pasigrožėti šiais puošniais ir savotiškos elgsenos vabzdžiais.  
  • Viešbučiai vabzdžiams – žmogaus ir gamtos sandėris

    Vabzdžių viešbučių Lietuvoje pradėjo rastis ne taip seniai, labiau vaikų edukacijos sumetimais, noro skiepyti meilę gyvajai gamtai, paprastai nė nepagalvojant ir apie kitas jų funkcijas. „Mėgstu formulę „win-win“, kai abi pusės laimi, o štai kompromisas man nėra tinkamiausias sprendimas, nes abi pusės lieka kažkuo...
  • Juodasis ridikas – natūralus antibiotikas

    Nors mūsų šalyje juodieji ridikai nėra populiarūs, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja Nijolė Maročkienė teigia, kad ši daržovė primiršta nepelnytai. Vertingosios  juodojo ridiko savybės su kaupu kompensuoja jo aitrumą, dėl kurio ši daržovė ...
  • Kiekvienas moliūgas – naujas atradimas ir „sportas“

    Ūkininkė Skaidra Slibinskienė iš Vilkaviškio rajono, Talkiškių kaimo, moliūgus daug metų augina ne tiek dėl naudos, kiek dėl įdomumo ir, jos žodžiais tariant, sporto. O iš virtuvės sklindantys šių daržovių kvapai provokuoja ne tik paragauti, bet ir pasiteirauti, ką netikėto iš jų galima būtų pasigaminti....
  • Sveikų ir didelių kopūstų sėkmės formulė

    Keturiasdešimt trejus metus šeimos poreikiams daržoves auginanti žemės ūkio specialistė Rimutė Bartusevičienė žino, kaip užauginti sveikus, 4–5 kg sveriančius vėlyvuosius kopūstus. Ji sutiko pasidalinti ir kopūstų rauginimo receptu, kurio į jokį kitą neiškeičia jau keturis dešimtmečius.
  • Moliūgėliai tamsiu minkštimu: tik nemanykite, kad sugedę

    ‘Guatemalan Green’ – kriaušės formos moliūgėliai neįtikėtinai tamsiai žaliu minkštimu. Jų šiemet prisiaugino retųjų daržovių žinovė ir mėgėja Genovaitė Kudrevičienė iš Kauno rajono Akademijos gyvenvietės. Ir nors šių moliūgų vidus gali pasirodyti kone juodas, – neskubėkite jų išme...
  • Panevėžio rajono daržovių augintojai džiaugiasi populiarėjančiu Šiurpnakčiu

    Panevėžys (JP.lt). Helovynas, dar kitaip žinomas kaip Šiurpnaktis, arba Vaiduoklių šventė, vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Gyventojai organizuoja vakarėlius, kurių metu persirengia įvairiais personažais, pabaisomis, vaikai eina prašyti saldainių pas kaimynus. Taip pat vis daugiau lietuvių perka moliūgus skaptavimui. Tuo...
  • Natūralumas, alsuojantis senove

    Amžinatilsį Genovaitės Akmenavičienės sodyboje Kaišiadorių rajono Palomenės gyvenvietėje tryliktus metus šeimininkauja jos anūkė Danguolė su Vaidu. Viską atnaujinę ir sukūrę savo rankomis, puoselėja natūralų grožį, nevengdami nei senovinių sprendimų, nei patogių naujovių, besidžiaugdami erdvės, ramybės, sveiko maisto pranašu...
  • Nepabūgo pasukti į ekologinį ūkininkavimą

    Ernesta ir Andrius Bružai – jauna ūkininkų šeima iš Rokiškio rajono, Greviškių kaimo. Kalbiname Ernestą, kuri sėkmingą darbą sostinėje iškeitė į ūkininkavimą. Posūkis į kaimą buvo nelengvas, bet prasmingas. Nors statistika rodo, kad ekologinių ūkių šalyje mažėja, jauna šeima nepabūgo sukti b...
  • Slyvų priešai – pjūkleliai

    Slyvinis pjūklelis sodininkams kelia daug rūpesčių. Jeigu perpjovus pažeistą slyvos vaisių matomos išgraužtos landos, o vietoj kauliuko – ertmė pripildyta smulkių, trupiniškų ekskrementų, veikiausiai tai – slyvinio pjūklelio darbas. Tad kas padėtų mažinti slyvinių pjūklelių plitimą?
  • Istorijos labirintais paskui bulvę

    Jei žinomiausias lietuviškos gastronomijos žinovas, istorikas ir tyrinėtojas Rimvydas Laužikas bulves vadina poniomis, tai, matyt, jos išties nusipelnė būti ant mūsų stalo. Bemaž 15 metų gastronominį paveldą tyrinėjantis ir šia tema keturias knygas rengęs profesorius R. Laužikas bulvių patiekalų protėvių ieško už Liet...
  • Moliūgėliai, apsimetę vištos kiaušinukais

    Įdomius baltus moliūgėlius ne pirmą sezoną užaugino Rima Valindikevičienė iš Kauno. Panašumas į vištos kiaušinius paskatino netgi juos marginti Velykoms. Dar daugiau: ši veislė netgi naudojama vištų lizduose kaip padėlys.
  • Grėsmingai plinta plačiapilviai pjovėjai – braškių ir aviečių kenkėjai

    Kartu su visuotiniu atšilimu bei suaktyvėjusia tarptautine sodininkystės ir dekoratyvinių augalų prekyba Europoje paplito straubliukų (Curculionidae) šeimai priklausantis kenkėjas – plačiapilvis pjovėjas. Masinis šio vabzdžio paplitimas užfiksuotas jau trylikoje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Ieškoma efekty...
  • Miško savininkai raginami pasirūpinti savo eglynais

    Dėl eglynuose masiškai išplitusio kenkėjo žievėgraužio tipografo, nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. paskelbta stichinė nelaimė Rokiškio, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus savivaldybėse. Jose kenkėjas pažeidė daugiau kaip po 25 tūkst. kubinių metrų medynų. Šiose savivaldybėse miško valdytojai, savininkai ir naudotoj...
  • Koloradas kirto Lamanšą

    Anglijos atsakingos tarnybos ir ūkininkai pastaruoju metu susirūpinę dėl kolorado vabalo, kuris Jungtinėje Karalystėje yra laikomas invazine rūšimi. Liepos 11 dieną patvirtinta, kad vabalo lervų aptikta prie Lamanšo sąsiaurio esančioje Kento grafystėje.
  • Įklimpę į daržininkystę, mėgaujasi itališkais patiekalais

    Mūsų pašnekovė – vilnietė Rasa Zokaitytė su vyru italu Giampiero prieš keletą metų atsikraustė į Lietuvą, įsikūrė name su nedideliu sklypeliu žemės. Šeima vertikaliai ir taupiai augina daug įvairių daržovių, o iš derliaus gamina gardžius itališkus patiekalus, gausiai konservuoja.
  • Nuo mažos detalės iki išbaigto vaizdo

    Želdynus puošia ne tik spalvingi žiedai, dekoratyvūs augalų lapai ar lengvos smilgų šluotelės. Akimis bėgant per augmenijos peizažą, netikėtai žvilgsnį sustabdo ir smulkios detalės – sustingęs metalinis žiedas, drugelis ar bitutė, aukštyn kylantis obeliskas. Ką jau kalbėti apie stambesnius mažosios architektūros elemen...
  • Nemalonumai lysvėse: kreivos paprikos, kenkėjai burokėliuose

    Paprikų vaisių pakitusi forma, nereikalingos ataugos, suplonėjusios ar sustorėjusios sienelės – bent jau dalies šių požymių galima išvengti. Svarbu žinoti priežastis ir būdus, kaip išauginti taisyklingos formos paprikas. Tačiau labiau pavargti teks su vis dažniau lysvėse pasirodančiu burokėlių kenkėju skersadryžis runk...
  • Vabzdžių feromoninės gaudyklės: kada jas kabinti?

    Ir miestų gatvėse, ir sodybose galima pamatyti keistų kabančių dėžučių ar medžių, kurių kamienai apjuosti plastikine juosta. Tai feromoninės gaudyklės. Pažvelkime iš arčiau, kaip veikia vabzdžių feromonai, kokiems augalams ir kada rekomenduojama juos naudoti.
  • Nesibaigiantys eksperimentai

    Pasak kraštovaizdžio dizainerės, „Zylės sodų“ įkūrėjos Gintarės Baca, sodyba, kurioje gyvena, ilsisi ir leidžia laiką su šeima, draugais, yra ir jos darbo stalas. Šioje aplinkoje gims­ta nauji projektai, idėjos, eksperimentai – juk savame kieme nebaisu suklysti. Čia nuolat viskas kinta, atsiranda naujų ...
  • Vaizdai – lyg iš siaubo filmo

    Važiuojant Vainežerio kaimo (Lazdijų r.) keliu net nesinori dairytis į šalis. Pakelės ievos ir, žinoma, žolė aptrauktos baltu voratinkliu, o jose – daugybė kirmėlių. Vaizdas kraupus, lyg iš Hičkoko siaubo filmų. Tačiau mintis, kad tie besiraitantys ir negailestingai ievas graužiantys vikšrai virs baltais drugeliais, sk...
  • Kepsninių sezono nemari klasika – lietuvių dievinami šašlykai

    Darbo savaitei dar neįpusėjus, jau pradedame kurti savaitgalio planus poilsiui su šeima ar draugais – laukiame, kada galėsime stoti prie kepsninės ir išbandyti įvairius naujus ar jau pamėgtus patiekalus. Nors kulinarijoje „po atviru dangumi“ kasmet atsiranda naujovių – nuo kugelio, šakšukos ar ...
  • Atsakė, kokią veją galima vadinti draugiška biologinei įvairovei ir kodėl tai svarbu

    Pasaulyje gyvena keletas milijonų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, kuriuos vienija daug kam girdėta, bet ne visiems suprantama biologinės įvairovės sąvoka. Biologinė įvairovė yra svarbi visos žmonijos gerovei, nes su ja susijęs augalų apdulkinimas, klimato reguliavimas, dirvos derlingumas, maisto, kuro, pluošto bei vaistų gavyba. Vis...
  • Paprastųjų uosių ateitis Europoje ir Lietuvoje – ar pavyks išsaugoti?

    Paprastasis uosis (Fraxinus excelsior L.) – vienintelis alyvmedinių (Oleaceae) šeimos atstovas, savaime paplitęs Lietuvoje. Tai – šviesiamėgė ir reikliausia dirvožemiui miško medžių rūšis, auganti tik ypatingai derlingose bei drėgnesnėse augavietėse. Mūsų šalyje uosiai dažniausiai auga kartu su ąžuo...