Tinginiams lėtumas yra ne tinginystė, o gyvenimo būdas, padedantis taupyti energiją. Jų medžiagų apykaita yra lėčiausia iš visų žinduolių. Didžiąją gyvenimo dalį šie Pietų Amerikos atogrąžų miškų gyventojai praleidžia medžiuose ir miega net iki 20 valandų per parą.
Šiemet rugsėjo–spalio mėnesiais, kaip ir kasmet, tikrinome Neries regioniniame parke iškeltus inkilus, skirtus retoms ir saugomoms didžiosioms miegapelėms (Glis glis). Tai ne tik proga iš arti pažinti šį paslaptingą naktinį miško gyventoją, bet ir svarbus ilgalaikis darbas, padedantis suprasti, kaip ...
Atlikdama stebėsenos darbus Veiviržo kraštovaizdžio draustinyje (Šilutės ir Klaipėdos r.) Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus ekologė Asta Uselienė šiemet primą kartą draustinyje aptiko dvi į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas grybų rūšis – kuokštinę...
Atėjus rudeniui Lietuvos miškuose prasideda vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių – tauriųjų elnių tuoktuvės. Rugsėjo ir spalio mėnesiais miškuose galima išgirsti garsų elnių baubimą, o patinai tampa ypač aktyvūs ir atkakliai kovoja dėl galimybės susilaukti palikuonių.
Europa jau patyrė energetinės priklausomybės kainą. Dabar panašų klausimą turime kelti apie infrastruktūrą, be kurios šiuolaikinė ekonomika, valstybės institucijos ir vis labiau gynyba tiesiog nebegali veikti – debesiją ir dirbtinį intelektą (DI).
Lenkijoje per metus tiesioginių išmokų paraiškas pateikusių ūkininkų skaičius sumažėjo 21 938-iais, tačiau bendras jų valdomas žemės plotas sumažėjo tik nežymiai. Duomenys aiškiai rodo, kad žemė vis dažniau perduodama didesniems ir ekonomiškai galingesniems ūkiams, o mažiausi ūkiai veiklą nutraukia. Be to, turėtų prad...
Valstybė vis daugiau paslaugų perkelia į internetą, o iš kaimo traukiasi paštai, parduotuvės, medicinos paslaugos ir viešasis transportas. Mieste toks pokytis dažnai reiškia patogesnę paslaugą telefone ar kompiuteryje. Kaimo žmogui jis kartais reiškia visai ką kita – dar vieną kliūtį, dar vieną kelionę į ...
Pastaraisiais metais vis dažniau girdime raginimus naikinti invazinius šliužus. Tačiau ar visada atskiriame juos nuo Lietuvoje natūraliai gyvenančių rūšių? Ne visi dideli šliužai yra kenkėjai – tarp jų yra ir naudingų, ir net saugomų rūšių.
Kontroliuojamas miško paklotės deginimas, kuriuo imituojamas savaiminis gaisras – gamtotvarkos priemonė, kuria siekiama išsaugoti nykstančias vabzdžių, paukščių ir augalų rūšis. Užsienyje plačiai taikomas kontroliuojamas deginimas aktualus ir nedideliuose plotuose Dzūkijoje.
Klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, gamtos išteklių naudojimo iššūkiai ir spartus technologijų vystymasis keičia pasaulį ir darbo rinką. Vis daugiau reikia specialistų, gebančių suprasti gamtos procesus, vertinti aplinkos pokyčius ir kurti tvarius sprendimus ateities visuomenei.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemė...
Kaimo šventės nėra tik praeities atspindys. Tai gyvas, pulsuojantis kultūros širdies plakimas, kuris kasmet sukviečia tūkstančius žmonių į mažus miestelius ir atokias gyvenvietes. Šios šventės yra tikras priešnuodis skubančiam, skaitmenizuotam pasauliui, primenantis, iš kur mes kilę ir kas mus iš ...
Birželio 24-ąją minima ilgiausios dienos šventė, vadinama įvairiais pavadinimais – Rasos, Kupolės, Saulės, Krešės, o vėliau krikščionybės tradicijoje jos sutapatintos su šv. Jono diena ir pavadintos Joninėmis. Tačiau už šių pavadinimų slypi viena iš seniausių ir paslaptingiausių lietuvių šve...
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakultetas yra mokslo ir studijų erdvė, kurioje puoselėjamas bendruomeniškumas, partnerystė ir ilgametės tradicijos bei aktyviai reaguojama į globalias mokslo, technologijų ir politikos tendencijas. Fakulteto veikla orientuota į aukštos kvalifikacijos special...
Lietuvos ornitologų draugija pristato naujausius agrarinio kraštovaizdžio paukščių stebėsenos duomenis. 2025 m. atlikta analizė atskleidė, kad nuo 2000-ųjų Lietuvoje įprastų kaimo paukščių populiacijos sumažėjo daugiau nei perpus. Toks ryškus ir ilgalaikis nuosmukis kelia didelį susirūpinimą, nes paukščių gauso...
Vanduo – gyvybės šaltinis ir kartu namai milijonams gyvūnų rūšių. Vandens gyvūnai sudaro svarbią mūsų planetos biologinės įvairovės dalį. Pažinkime šiuos gyvūnus, sužinokime apie jų reikšmę ekosistemoms ir iššūkius, su kuriais jie susiduria.
Pastaruoju metu Lietuvoje daug kalbama apie maisto kainas ir būdus, kaip jas „sutramdyti“. Politikai įsteigė Maisto tarybą (MT), žada daugiau skaidrumo ir socialinio teisingumo maisto grandinėje. Visa tai skamba patraukliai. Tačiau kartais šios diskusijos ima priminti vaikystėje girdėtą pasaką apie stebuklingą lydeką, kuri vie...
Storųjų lorių (Nycticebus coucang) paplitimo arealas apima Pietų Tailandą, Malaizijos pusiasalį, Singapūrą, Sumatrą bei aplinkines salas, įskaitant Malakos sąsiaurį, Riau ir Šiaurės Natunos salynus. Dažniausiai šiuos primatus galima aptikti pirminiuose ir antriniuose žemumų atogrąžų miškuose, žemesniuose gėlavandeniuose pelk...
Padėtis Ukrainos pieno pramonėje yra labai sudėtinga: žaliavinio pieno supirkimo kainos pastaraisiais mėnesiais nukrito iki tokio lygio, kad nebepadengia gamybos sąnaudų. Todėl Pieno gamintojų asociacija (AVM) pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama nuo 2026 m. pradėti specialią pramoninių pieno ūkių paramos programą.
Gausi sniego danga, ypač jos paviršiuje susidaranti ledo pluta, žiemą kurapkoms sudaro itin sudėtingas išgyvenimo sąlygas. Kai sniego sluoksnis viršija 30 cm arba po atodrėkio susiformuoja kieta ledo pluta, šie paukščiai nebegali pasiekti natūralaus maisto – žolės arba želmenų. Tokiais atvejais be ž...
Lietuvos miškuose per pastaruosius ketverius metus pagausėjo penkių paukščių rūšių, tarp jų ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų juodųjų meletų, paprastųjų uldukų bei brastinių tilvikų. Tai rodo Lietuvos ornitologų draugijos ilgalaikės paukščių stebėsenos duomenys, pateikti 2025 metų ataskaitoje. Pradėtas vert...
„Pasaulį seną išardysim iš pamatų pačių…“ – šiais „Internacionalo“ žodžiais kadaise buvo žadama nušluoti senąją tvarką, kad gimtų nauja. Praėjus daugiau nei šimtmečiui, ši mąstymo logika niekur nedingo – ji tik pakeitė kalbą. Šiandien politiniame ir vie&s...
Pastaruosius penkerius metus Lietuvoje maisto kainos didėja nuosekliai, ir šis augimas tampa tiek ekonominiu, tiek socialiniu iššūkiu. Iš pirmo žvilgsnio kainų didėjimas gali būti aiškinamas išaugusiomis žaliavų, energijos ar darbo sąnaudomis, tačiau gilesnė analizė rodo, kad struktūriniai rinkos veiksni...
Klimato kaita ir bandymai mažinti šio proceso poveikį daro vis didesnę tiesioginę įtaką agrariniam sektoriui įvairiais reikalavimais, kurie iš visų pusių pančioja ūkius, nepaisant netgi to, kad Lietuvoje žemės ūkį ir maisto gamybą jau baigiama pripažinti strategine, gyvybiškai svarbia ūkio šaka. Apie tai, kokia bus to...
Trakų r. įsigytoje ir puoselėjamoje sodyboje vilnietė Audronė Šuminienė iš pradžių norėjo auginti tik spygliuočius. Vasarą jie beveik nepastebimi, tačiau rudenį jų žalios spalvos atspalviai ir tekstūros itin pagyvina aplinką ir harmoningai dera su rudenišku peizažu. Su bioįvairove besidominčia A. ŠUMINIENE apie įspūdž...
Kviečiame iš arčiau susipažinti su išskirtine Mažosios Lietuvos regiono gamta, jos unikalia augalija ir gyvūnija. Šiame straipsnyje norėtumėme jus plačiau supažindinti su retu Lietuvoje augalu – purpuriniu lyg legendinio V. Kernagio apdainuotas vasaros vakaras – kampuotuoju česnaku.
Eurostato duomenimis, 2024 m. gyvulių populiacija Europos Sąjungoje (ES) toliau mažėjo. Palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo visų pagrindinių gyvulių grupių skaičius: kiaulių – 0,5 proc., galvijų – 2,8 proc., avių – 1,7 proc.,
ožkų – 1,6 proc. Tai nėra vienerių metų tendencija – nuo 2014 m. visos grupės fiksu...
Europos Sąjungoje gyvulininkystė traukiasi. Nyksta ne tik stambūs kompleksai, bet ir tai, kas ilgą laiką buvo agrarinės kultūros stuburas – mišrieji šeimos ūkiai, kuriuose augalininkystė derėjo su gyvulininkyste, o žemė –
su žmogaus gyvenimu. Šie pokyčiai dar skaudžiau juntami Lietuvoje, kur struktūrinis žemės ū...
Dabar, kai į valstybės biudžetą iš visų pakampių krapštomi pinigai, ketinama didinti mokesčius ir garsiai kalbama apie krašto gynybą bei saugumą, susidaro įspūdis, jog yra sričių, kurių negalima liesti – tai nevyriausybininkų (NVO) aplinkosauginiai projektai ir jų finansavimas iš į Europos Sąjungos (ES) ir Lietu...
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui įteisinti apsaugos sutarčių su žemės savininkais sudarymą ir „Natura 2000” teritorijose, kai jos nepatenka į esamas saugomas teritorijas ir dėl to yra nepakankamai apsaugotos.
Mūsų pasaulis būtų visiškai kitoks be bičių ir kitų apdulkintojų! Šie nuostabūs padarėliai yra gyvybiškai svarbūs mūsų egzistavimui, ir mes jiems esame labai skolingi. Be apdulkintojų mūsų mityba būtų labai skurdi, kaip ir mūsų žemės ūkis bei biologinė įvairovė, sako šių metų Bičių dienos temą pristatydama Jungti...
Didesnis nei įprasta bičių šeimų mirtingumas Balkanų šalyse sukėlė didelį bitininkų susirūpinimą dėl siautėjančių bičių ligų. Tuo metu britai baiminasi invazinių širšių antplūdžio, dėl kurio taip pat nyksta vietinės bitės.
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) paskelbė naujausius agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų stebėsenos rezultatus. 2024 m. atlikti tyrimai rodo, kad nuo 2000 metų šalyje įprastų kaimo paukščių populiacijos sumažėjo daugiau nei 50 proc. Tokia dramatiška ilgalaikė mažėjimo tendencija kelia rimtą susirūpi...
Sodininkų bendrijos Lietuvoje ilgus metus buvo ne tik poilsio, bet ir vietinės maisto gamybos, bendruomeninio gyvenimo bei pirmojo būsto alternatyva daugeliui žmonių. Tačiau šiandien jų ateitis tampa vis labiau neaiški – teisės aktų pakeitimai, ribojimai ir neapibrėžtas statusas kelia klausimą: ar sodų bendrijos tapo politikų...
Panašu, kad Europos Sąjunga (ES) ima labiau orientuotis į konkurencingumo didinimą, tačiau Lietuvoje, regis, važiuojama senais „žaliaisiais“ bėgiais. Toks įspūdis susidarė po Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano aplinkosaugos srityje pristatymo. Žemdirbių organizacijos ir Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai ...
Europos pieno gamintojai, tradiciškai posėdžiavę Briuselyje vykusioje Europos pieno tarybos (EMB) generalinėje asamblėjoje, vienbalsiai nepritarė laisvosios prekybos susitarimui su MERCOSUR šalimis, kuris atvertų kelius laisvai bemuitei prekybai tarp Europos Sąjungos (ES) šalių ir Pietų Amerikos valstybių įvairiais, tarp jų ...
„Judame link to, kad mūsų žemėje darosi vis mažiau patogu gyventi“, – tvirtina VU mokslininkas Justas Kažys. Naujausioje pasaulio gyvybės palaikymo sistemų būklės ataskaitoje skelbiama, kad peržengėme jau septintąją iš devynių planetos ribų. Nerimą ypač kelia neseniai peržengta vandenynų rūgštingumo riba, kurios p...
Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skelbia naują dokumentą, kuriame mėgina identifikuoti socialines ūkininkų bendruomenių problemas.
Tarša, buveinių nykimas, klimato kaitos poveikis ir per didelis gėlo vandens išteklių naudojimas kaip niekada anksčiau daro spaudimą Europos ežerams, upėms, pakrančių vandenims ir požeminiams vandenims. Remiantis Europos aplinkos agentūros (EAA) paskelbtu didžiausiu Europos vandens telkinių būklės įvertinimu, Europai nepavyksta ger...
Lankydamiesi Dieveniškių istoriniame regioniniame parke ir užsukę į Bėčionių piliakalnį galite pamatyti vieną gražiausių ir didžiausių Lietuvos dieninių drugių – machaoną. Jau pats vardas skamba karališkai.
XIX a. II pusės Gumbių koplytėlė, esanti Margių kaime, Šėtos seniūnijoje, Kėdainių rajone, ilgą laiką stovėjo apleista ir nykstanti. Šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybės pastangomis ir lėšomis koplytėlė sutvarkyta.
Šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, perrinktas antrai kadencijai, jau ne kartą užsiminė apie galimus pokyčius ministrų kabinete, kai Vyriausybė grąžins įgaliojimus. Bene daugiausia kritikos sulaukiantis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pripažino, kad nė vieno politiko ar ypač ministro vieta nėra stabili. Neaišku ir tai, ką K....
Birželio 19–21 d. Dotnuvos seniūnijoje (Kėdainių r.) šurmuliuos žemės ūkio technologijų ir inovacijų paroda „Agrovizija 2024“. Joje bus pristatytos inovatyvios agronomijos technologijos, žemės ūkio technika, naujausios augalų veislės ir žemės ūkio mokslo žinios.
Gegužės 11 d. minima Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Jos tikslas – globaliu mastu atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių ir jų buveinių apsaugos problemas. Dauguma Lietuvoje perinčių, tačiau šiltesniuose kraštuose žiemas leidžiančių paukščių jau sugrįžo ir džiugina mus savo pavasarinėmis giesmėmis.
Praėjusią savaitę Europos mokslininkai paskelbė ataskaitą apie labai pavojingo paukščių gripo (LPPG) pandemijos riziką ir priemones jai suvaldyti. Tuo pat metu iš pasaulio ateina vis didesnį nerimą keliančios žinios: Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) virusas patvirtintas melžiamoms karvėms, jo aptikta ir šių karvių piene....
Šiandien minime Pasaulinę Žemės dieną, kai ypatingas dėmesys kreipiamas aplinkosauginėms problemoms ir diskutuojama apie aplinkos būklę gerinančius sprendimus. Šiemet dėmesys skiriamas plastiko atliekų mažinimo temai.
Protestuojantys Lenkijos ūkininkai, kaip ir buvo žadėję, prie Budzisko-Kalvarijos pasienio punkto pradėjo protesto akciją. Tiesa, pradėjo kiek anksčiau nei buvo žadėję. Tačiau visiškai eismo automagistrale neblokuoja, o daugiausia tik stebi, kaip Lenkijos pareigūnai tikrina iš Lietuvos į Lenkiją atvykstančius vilkikus. Maždaug sava...
Karvių išskiriamas metanas, javų laukai ir trąšos kai kam asocijuojasi su itin kenksminga veikla, kuri artina pasaulio pabaigą. Tokios apokaliptinės apraiškos paaštrėjo, kai nesibaigiančių prieštaringų ar net absurdiškų sprendimų nebeištvėrę ūkininkai pasiryžo protestams. Aplinkosaugininkai ėmė da...
Mokslininkai nustatė, kad Beringo jūros rytinėje dalyje prie Aliaskos sunyko apie dešimt milijardų snieginių krabų. Tai yra apie 90 proc. ten gyvenusių šios rūšies vėžiagyvių. Keliama daug versijų, kodėl taip nutiko, tačiau jūros gyvūnų tyrėjai akcentuoja vieną pagrindinę.
Šių metų vasarą buvo surengta Lietuvos dvarų vasaros mokykla, skirta jauniesiems paveldo specialistams ir naujiesiems dvarų savininkams. Tai jau trečiasis toks renginys. Siekiama kelti su dvarų paveldu dirbančiųjų kvalifikaciją, skatinamas dialogas tarp tyrėjo ir objekto savininko.
Netyla kalbos apie vabzdžių apdulkintojų – taip pat bičių ir kamanių – nykimo tendencijas. Maži, bet labai darbštūs vabzdžiai, pirmiausia, daug nuveikia, kad nenyktų natūrali augmenija, tačiau daug naudos duoda ir kavos bei kakavos mėgėjams. Baiminamasi, kad sumažėjus jų populiacijoms, ištirps ir šokolado gerbėjų...
.gif)
.jpg)
