Ashburn +28,3 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024
Ashburn +28,3 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024

Paieškos rezultatai


  • Krušos Lietuvai kerta vis stipriau

    Sekmadienį ir savaitės pradžioje dalį Lietuvos užklupo kruša – įprastas karštymečio palydovas. Iš dangaus pasipylę ledo gabaliukai pakenkė kai kurių ūkininkų pasėliams, pirminėmis žiniomis, – labiausiai rapsams. Taip pat kai kur nukentėjo uogynai, sodai, daržai.
  • Šalti orai ir sniegas pasėliams didelės žalos nepadarė, sako rinkos dalyviai

    Netikėtai savaitės pradžioje atšalę orai ir dalyje Lietuvos iškritęs gausus sniegas reikšmingos žalos pasėliams nepadarė, sako žemės ūkio rinkos dalyviai. Ūkininkų atstovai sako, kad labiau nukentėjo vaisių, uogų augintojai.
  • Jurginių išvakarėse – žiemos sugrįžimas

    Jurginių išvakarėse į Lietuvą sugrįžo žiema. Pirmadienį sniegas, šlapdriba ir lietus maišėsi tarpusavyje, lydimi smarkoko ir šalto vėjo. Mišrūs krituliai nesiliovė iki vakaro. Ūkininkams vėl nemalonus gamtos pokštas. Kalbinti pašnekovai vylėsi, jog tokie orai neužsibus ir sodams, uogynams ar pasėl...
  • „Ką pasėsi... 2024“ dovanojo agroverslui teisingą kryptį į ateitį

    Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2024“ jau 28-ąjį kartą subūrė visus, kurie ją puoselėja, kurie pasiekė savo veikloje pačius geriausius rezultatus ir nubrėžė teisingą kryptį į ateitį. Renginyje buvo galima išvysti daugybę Seimo narių, ministerijų, savivaldybių, įvairiausių įstaigų ir organizacijų, ištikimų že...
  • „Ką pasėsi... 2024“: bus ir į ką akis paganyti, ir kainą sužinoti

    Kovo 21–23 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje (ŽŪA) vyks tradicinė, didžiausia Baltijos šalyse, tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2024“. Parodoje savo eksponatus pristatys daugiau kaip 400 dalyvių – įmonių, organizacijų, smulkių prekiautojų. Dešimtadalis dalyvaujanč...
  • Žemdirbių solidarumas ir savitarpio pagalba – svarbiausia tarptautinio savidraudos fondo vertybė

    Gruodžio 7-ąją Šeduvos malūno pramogų ir konferencijų centre surengtas savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ ataskaitinis renginys – „Apsidraudusių žemdirbių regioninis susirinkimas“. Sudėtingų metų veiklą apžvelgė savidraudos fondo VH inovacijų vadovas Janusz ...
  • Agroverslas ketina gintis – vienytis kviečia Lietuvos agroparlamentas

    Lietuvoje žemės ūkio šakos krinta viena po kitos. Sunaikintas kailinių žvėrelių verslas. Sparčiai mažėja karvių. Derlingoje žemėje privalu auginti žolę, tačiau jos niekam nereikia. Miškai virsta dykvietėmis. Pasėliai skęsta, nes galutinai susidėvėjo melioracijos sistemos. Skęsta paukštininkystė, kiaulininkystė, net žuvininky...
  • Pasėlių draudimo sistemos Lietuvoje kūrėjas: kruša buvo trumpa, nuostoliai – kaip 100 metų draudimo įmokų suma

    „Tokių žemdirbių nuostolių, kokius šiemet mačiau Lietuvoje, dar nebuvau regėjęs“, – sako 40 metų žemės ūkio rizikų valdymo srityje dirbantis dr. Rainer Langner, tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“, turinčio filialą „VH Lietuva“, valdybos pirmininkas. Prieš 16 metų jis ...
  • Po ekstremalios vasaros žemdirbiai draudžia didesnius laukų plotus, atsirado daug naujokų

    Šios vasaros gamtos reiškiniai, kai derlių nuėmė ne kombainai, o šalna ir kruša, pakeitė Lietuvos žemdirbių elgesį. Pasėlius 2024-iesiems dar galima apdrausti iki lapkričio 15 dienos, bet jau dabar matyti nauja tendencija, kad pasėlių draudimą žemdirbiai planuoja nebe kaip papildomas, o kaip standartines išlaid...
  • Rugpjūtį krušos padaryti nuostoliai pasėliams viršija 25 mln. eurų

    2,5 tūkst. žemdirbių jungiantis pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ susumavo rugpjūčio 7 dieną Lietuvoje siautusios stichijos nuostolių rezultatus. Lietuvos ir Latvijos žemdirbių įvertinta žala viršija 25 mln. Eur.
  • Parengti žalos dėl stichinių reiškinių nustatymo rekomendacijų projektai

    Žemės ūkio ministerija parengė Žalos dėl stichinio, katastrofinio meteorologinio ar hidrologinio reiškinio nustatymo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiams rekomendacijų projektus.
  • Galinga audra ir ledai čaižė Latvijos ūkininkus

    Po pirmadienį Latviją, ypač pietinę jos dalį, nusiaubusios audros kaimyninės šalies socialiniuose tinkluose mirga antraštės su užuojautomis žemdirbiams ir užuominomis, kad ūkininkai privalės vėl pakilti iš pelenų, kaip feniksai. Latvijos žemės ūkio ministras Didzis Šmits nurodė kuo skubiau pateikti informaciją apie ūk...
  • Lietuva išgyveno, bet nuostoliai – milijoniniai

    Išguldyti medžiai, šimtai žuvusių paukščių, sunaikintas ūkininkų derlius – tokie yra sekmadienio vakarą, pirmadienį bei antradienį per šalį nusiritusios audrų bangos rezultatai. Padaryti nuostoliai dar skaičiuojami, bet akivaizdu, kad jie – milijoniniai. Juolab kad audra nusinešė ir vieno žmogaus gy...
  • Draudimo įmonės atstovas situaciją apibūdina vienu žodžiu – katastrofa

    Pirmadienį per Lietuvą praūžusi vėtra plėšė namų stogus, suguldė pasėlius, o delno dydžio ledokšniai išdaužė laukuose augančias daržoves, šiltnamius, kiaurai suvarpė pastatų sienas, stogus, kaip reikiant aplamdė automobilius, žemės ūkio techniką. Ne mažiau nuo gamtos stichijos nukentėjo ir Latvijoje.
  • Liūtys, kruša ir vėjas pridarė nuostolių, draudikai prognozuoja milijonines išmokas

    Lietuvą pastarąją savaitę siaubusios vėtros, audra ir liūtys pridarė žalos gyventojų turtui ir transportui, o kai kurie ūkininkai sako, laukuose augalus išplakė kruša, suguldė viesulai. Draudikai prognozuoja, kad nuostoliai gali būti dideli, išmokos skaičiuojamos milijonais.  
  • Pavasarinės šalnos sumažino rapsų, javų, bulvių derlių: draudimo išmokos – 6 mln. eurų

    Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau ruošia 6 mln. eurų draudimo išmoką žemdirbiams už pavasarinių šalnų šiemet itin smarkiai pažeistus pasėlių plotus.
  • Loterijos žaidimai: ar dar kas nori dalyvauti?

    Pirmasis šių metų pusmetis dėl užklupusių gamtinių negandų buvo itin nepalankus žemdirbiams. „Tai, kad iš aštuonių draudžiamų rizikų Lietuvoje jau pasireiškė šešios, rodo, kad pasėlių draudimas gali būti visiškai patikima nuostolių valdymo priemonė“, – neabejoja pasėlių savidraud...
  • Šalnos nusinešė planuotą derlių

    Šiemetės šalnos, kurios tęsėsi ne vieną savaitę, gerokai „apkarpė“ sodininkų ir grūdininkų derlių. Šiaulių, Kelmės Joniškio, Jurbarko, Šakių, Jonavos, Mažeikių rajonuose labiausiai nukentėjo rapsų pasėliai. Draudikai skaičiuoja, kad žala fiksuota didesniame nei 20 tūkst. ha plote.
  • Besidominčius ekologine augalininkyste pakvies „EKOAgrITech“

    Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) skelbia, kad liepos 4-ąją su partneriais rengia ekologinės augalininkystės technologijų parodą-forumą „EKOAgrITech“.
  • Dėl šalto ir sauso pavasario kai kurie ūkiai praras dalį derliaus

    Šių metų pavasaris Lietuvos ūkininkams itin sunkus – dėl ilgų šalnų ir mažo kritulių kiekio nušalo dalis pasėlių, nepakankamai greitai augo žolė, ypač nukentėjo rapsų ūkiai, teigia ūkininkai ir mokslininkai.
  • Žemės ūkio kultūrų draudimas – ne panacėja, bet...

    ŪP korespondentė Dalia KARPAVIČIENĖ. – Šiemet dėl nepastovių žiemos orų vėl daugiausia nukentėjo žieminiai rapsai, pernai – rapsai ir javai, o užpernai dėl iššalimo labiausiai buvo „nuvirkdyti“  kvietrugiai. Draudimo bendrovių atstovų tikinimu, tokiais atvejais ūkininkams galėtų pagelbėti pasėlių...
  • Žemdirbiams kompensuota 15 mln. eurų nuostolių, apdraustas jau trečdalis visų Lietuvos pasėlių laukų

    Šiemet pasėlių savidraudos fondas Lietuvos ūkininkams išmokėjo beveik 15 mln. eurų pasėlių žalų kompensacijų. Tai 56 proc. daugiau nei pernai. Tokį draudimo išmokų augimą daugiausia lėmė siautėjusi gamta. Vien liepos 12 dieną iškritęs gausus kritulių kiekis sukėlė pusę visų nuostolių – daugiau kaip 10 mln. eurų.
  • Ūkininkų mąstymas keičiasi

    Klimato kaita, karas kaimyninėje šalyje, didėjančios trąšų ir degalų kainos ūkininkus ir  žemės ūkio bendrovių vadovus verčia susimąstyti: ar verta prisiimti didesnę riziką bei atsakomybę už auginamą derlių? Todėl vis daugiau žemdirbių prisimena pasėlių draudikus. Net ir tie, kurie iki šiol nedrausdavo savo kultūrų, nebenori, kad jų darbas nueit...
  • Savidraudos fondas – veiksmingas skydas nuo gamtos stichijų

    Dėl klimato kaitos poveikio žemdirbiai vis dažniau susiduria su pražūtingomis gamtos stichijomis, įdėtą triūsą ir lėšas paverčiančiomis nuostoliais ir neviltimi. Ir nors nuo tokių rizikų visiškai apsisaugoti neįmanoma, veiksminga pagalba žemdirbiams yra tarptautinis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“, vienijantis daugiau kaip 100 tūks...
  • Pasėlių draudimas: vieniems per brangu, kitiems neapsimoka

    Lietuvoje veikia ne viena draudimo bendrovė, galinti apdrausti ūkininkų pasėlius ir jų turtą nuo vis dažnėjančių gamtos kataklizmų, atlyginti jų padarytą  žalą. Tačiau toli gražu ne visi žemdirbiai dėl gana didelių draudimo įmokų ir kitokių priežasčių gali pasinaudoti jų paslaugomis. Gal situaciją pakeistų didesnė draudimo bendrovių tarpusa...
  • Pasėlių draudimo ypatumai Lietuvoje

    Stasys BIELSKIS ŪP korespondentas Vilkaviškio rajono Pilviškių seniūnijos ūkininkė Alvytė Valuckienė „Facebook“ paskyroje išdėstė savo mintis apie pasėlių draudimo problemas. Ji tiesiai šviesiai rėžė apie draudimo ydas, ypač apie žirnių draudimą. Mat ji negavo jokio žalos atlyginimo. Kitiems ūkininkams pasiseka, į jų sąskaitas atkeliauja...
  • Kruša kirto per derlių

    Ūkininką Taurių Sereiką, aną penktadienį, birželio 10 d., važinėjusį po gimtojo Sirutiškio kaimo (Surviliškio sen., Kėdainių r.) apylinkes, apie 16 val. užklupo stipri liūtis su kruša. Praūžus gamtos stichijai, jis nuvyko į savo pasėlių laukus ir pamatė liūdną vaizdą. Po keleto dienų pasėliams padarytus nuostolius jau skaičiavo draudimo kompanij...
  • Pavasarinės šalnos pražudė dalį derliaus

    Šių metų žiema pasėliams žiemoti buvo palanki , tačiau kai kuriuose ūkiuose šaltis vis dėlto padarė nemenkos žalos. Staigmenų iškrėtė pavasarinės šalnos, nušaldžiusios ne tik žieminius rapsus, bet ir žieminius javus. Draudėjai tvirtina, kad šį pavasarį bendra žalos išmokų klientams dėl pasėlių suma, palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, t...
  • Pažangi naujovė Lietuvoje

    2021 metų pabaigoje Lietuvos Registrų centre užregistruotas specializuotas brokeris „AgroRisk Brokers“, konsultuojantis žemės ūkio sektoriuje veikiančius subjektus jų verslo rizikų valdymo srityje. Ta proga kalbamės su „AgroRisk Brokers“ Valdybos pirmininku Thomas GEHRKE. – Jūs esate ir „Vereinigte Hagel“ valdybos narys, kaip sekasi fondui veik...
  • Agroverslas remia kaimietukų studijas VDU ŽŪA

    „Patiriame ne tik ekonomines, bet ir vertybines krizes, susiduriame su technologinėmis revoliucijomis, – kalba Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. Astrida Miceikienė, – tačiau to nereikia bijoti – ypač jei visus šiuos pokyčius suvoksime kaip paskatą savęs ir pasaulio keitimui.“ Pasak prof. A. Miceikienės...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą  ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu bent jau sumažinti nuostolius. Net ir žinantys šią galimybę vis dar vertina gana atsargiai ar net skeptiškai. Lygiai kaip ir Radviliškio rajone ūkininkau...
  • Ką pasėjęs, nebūtinai pjausi

    Mėnuo beliko teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) dėl skatinamojo pasėlių draudimo išmokų kompensavimo. Nespėjusieji gali likti be paramos, tačiau ir jų išlaidas pasėlių draudimui veikiausiai mažins pradėjusi augti šias paslaugas teikiančių draudikų konkurencija. Ribojamas terminas Algimanto SNARSKIO piešinys Vasarinių ...
  • Gamtos kataklizmai verčia žemdirbius saugoti savo verslą

    Žemdirbiai šiemet, tikėtina, mažiau negu kiti verslai kentėjo dėl paskelbto karantino, po kelerių sudėtingų metų džiaugėsi geresniu derliumi, bet nemaža dalis šiuos metus prisimins su kartėliu – kai kuriems žemės ūkio produkcijos augintojams išbandymų nešykštėjo gamta. Išskirtiniai metai Savidraudos fondo filialo „VH Lietuva“ vadovas Mart...
  • Konkreti pagalba žemdirbiams ar pasišildymas svetimais pinigais?

    Vyriausybė uždegė žalią šviesą Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui sudaryti teisines sąlygas steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus. Nors pati ministerija tai vadina visiškai nauju įrankiu, padėsiančiu ūkininkams stabilizuoti pajamas, amortizuoti nuostolius, tačiau patys žemdirbiai į šį fondą žiūri skeptiškai – jiems pastarasis labiau prim...
  • Sausros faktą nustatys balsuodami Seime?

    Varėnos r. savivaldybė dėl šalnų ir sausros pirmoji Lietuvoje paskelbė ekstremalią padėtį. Lietuva perkaista arba patvinsta kasmet. Kartojasi ir ta pati biurokratinė procedūra: Seimo Kaimo reikalų komitetas vos ne balsuodamas sprendžia, sukėlė stichinis reiškinys žemės ūkiui nuostolių ar ne, Vyriausybė sudaro specialią komisiją. Gaištamas brangu...
  • Fondo idėja yra, bet ar ji taps kūnu?

    17-oji Vyriausybė iki savo kadencijos pabaigos – 2020 metų – įsipareigojo ne tik perkelti į Kauną Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), bet ir įkurti agroverslo rizikos valdymo fondą žemdirbių pajamoms nuo pražūtingų gamtos reiškinių, rinkos kainų svyravimų apsaugoti. ŽŪM žada pristatyti išgrynintą kelių atskirų arba vieno bendro fondo idėją. Ūkininkai ...
  • Ko nepaskandino liūtys, nubaus valdininkai?

    Nuolatiniai smarkūs šio rudens lietūs, pavertę javų laukus, ypač Rytų Lietuvoje, neišbrendamomis pelkėmis, negalėjo nekliudyti sodų ir daržų. Apsidraudę grūdų augintojai dar gali kreiptis į draudikus, o ką daryti daržininkams, kurių produkcijos vienintelė Lietuvoje pasėlius nuo menkesnių grėsmių draudžianti vokiško kapitalo įmonė nei šiemet, nei...
  • Klimatas šokdina ir žemdirbius, ir draudikus

    Ūkininkams klimato pokštai gali nulemti rapsų likimą. Taip šie pasėliai atrodė 2014 m. kovo pabaigoje. Kiekvieną darbų sezoną klimatas pažeria naujų iššūkių, dėl kurių ūkininkai kasmet skaičiuoja vis didesnius derliaus nuostolius. Nepaisant to, kad iki 50 proc. draudimo įmokų sumų dengia valstybė, pasėlius draudžia mažuma ūkininkaujančiųjų, ma...
  • Braškių derlių sureguliavo šalnos, kainas – lenkai

    Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė Šią žiemą ten, kur pa­ša­lo ja­vai ir rapsai, braškių šaltis neaplenkė. Kitur braškynai nukentėjo nuo pavasario šalnų, kurių augalai neatlaikė net po priedangomis: derliaus netektis sieks apie 70 proc. Tad suprantama, kodėl ankstyvosios lietuviškos braškės kainavo 25-30 Lt/kg ir jų tebuvo vos porą savaičių. Da...