Paieškos rezultatai

Klimato kaita, karščio bangos, audros, potvyniai, sausros, gaisrai, o pastaraisiais metais – ir karo, radiacijos ar pandemijų grėsmės kelia klausimą, ar šiandieniniai miestai iš tiesų pasirengę apsaugoti žmones ir užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką.

Kasmet Lietuvoje užauginama daugiau nei 7 mln. t grūdų ir rapsų, o iš jų į užsienio rinkas išvežama apie 5 mln. t. Deja, pastebima, kad vis dažniau lietuviški grūdai neatitinka eksportui keliamų kokybinių reikalavimų.

Lietuvos žemdirbiai šiandien gyvena patirdami nuolatinę įtampą. Vienais metais derlių niokoja sausros, kitais – liūtys ar audros. Vos spėjus susitaikyti su gamtos išdaigomis, tenka derintis prie svyruojančių supirkimo kainų, augančių sąnaudų ir vis sunkiau prognozuojamos rinkos. O virš viso to – nuolat besikeičia... Situaciją, vertindamas iš politinės ir agronominės perspektyvos, komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, agronomas prof. Viktoras PRANCKIETIS:

Artėjant savaitgaliui į miškus patrauks grybautojai, uogautojai ir tiesiog gamtos pasiilgę žmonės. Miškas šiuo metu vilioja savo gėrybėmis, tačiau po neseniai įvykusios audros Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialistai primena – lankantis kai kuriose teritorijose būtina išlikti budriems.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Norviliškių pilies pritaikymas lankyti“, kurio tikslas – sutvarkyti viešąją turizmo infrastruktūrą, išsaugant kultūros paveldo vertes ir sudarant geresnes sąlygas visiems pilies lankytojams. Įgyvendinus projektą Norviliškių pil...

Penktadienį–sekmadienį šalies ugniagesiai gelbėtojai užgesino 75 gaisrus ir atliko 142 gelbėjimo darbus. Gaisruose vienas žmogus buvo traumuotas.

Pietų Lietuvoje praūžusi audra smarkiai apgadino miškus ir infrastruktūrą – Varėnos, Druskininkų ir Lazdijų rajonuose išversta šimtai medžių, užtverti keliai, sutrikęs elektros tiekimas, apgadinti pastatai. Tarnybos, ūkininkai ir gyventojai penktadienį toliau šalina stichijos padarinius.

Už liepos audrų ir liūčių išguldytus pasėlius savidraudos fondas „VH Lietuva“ žemdirbiams išmokės apie 6 mln. eurų draudimo išmokų. Pasėliai pažeisti 46 šalies savivaldybėse, daugiausiai Šiaulių apskrityje, taip pat Kauno, Marijampolės ir Panevėžio regionuose. Dėl krušos pridarytos žalos daug...

Vilniaus rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (ESOC) priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus rajono savivaldybės merui skelbti ekstremaliąją situaciją labiausiai nuo savaitgalį buvusios audros nukentėjusiose teritorijose – Avižienių, Riešės ir Zujūnų seniūnijose.

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje kilusios audros, kurias lydėjo stiprūs vėjai ir gausūs krituliai, gerokai išgąsdino šalies gyventojus. Panašiai siūbavo ir nuotaikos pasaulinėje grūdų rinkoje, kurią blaškė įvairiausi veiksniai.

Penktadienį–sekmadienį šalies ugniagesiai gelbėtojai užgesino 53 gaisrus ir atliko 171 gelbėjimo darbą. Gaisruose vienas žmogus žuvo, trys žmonės buvo traumuoti. Iš vandens ugniagesiai gelbėtojai ištraukė vieną skenduolį.

Rugpjūčio 1-os vakare pietiniuose ir rytiniuose rajonuose (Alytaus ir Vilniaus apskrityse) buvo stebėtas labai greitas audros debesų formavimasis. Galingiausi audros židiniai sukėlė lokalų, bet stiprų škvalą ir intensyvias liūtis, todėl kai kuriose vietovėse buvo fiksuota reikšminga žala. 

Pastarosiomis savaitėmis dideli miškų gaisrai siaubia Pietų Europą – su ugnimi kovoja Ispanija, Prancūzija, Italija ir Graikija. Nors Lietuvoje artimiausiu metu alinančios kaitros neprognozuojama, Valstybinių miškų urėdija (VMU) atkreipia dėmesį, kad gaisrų rizika išlieka, ypač dėl to, kad didžioji dalis miškų g...

Šiaulių r. Daugėlaičių k. ūkininkaujantis Julius Šateika – antrosios Šateikų kartos ūkininkas ir trečios kartos agronomas, puoselėjantis daržovių ūkį. Ateitis, pasak ūkininko, priklausys tik moderniems, skaitmenizuotiems ūkiams. Daržovių augintojui tokį ūkį kurti padeda ir laiko patikrinti, ir nauji sprendimai.

Žemės ūkio mokslininkai liepos gale apsidraudusiems žemdirbiams pristatė eksperimentus, atliekamus pupų laukuose. Po 4 metų tokių tyrimų mokslininkų surinkti duomenys padės nustatyti tikslesnius pasėlių žalų vertinimo koeficientus ir bus įtraukti į pasėlių savidraudos fondo žalų vertinimo metodikas.

Pietų Europos ūkininkai kovoja su gaisru traktoriais ir mėšlo cisternomis. Dėl miškų gaisrų pasiektas ir precedento neturintis rekordas: jau evakuota daugiau nei 320 000 žmonių. Gaisrai siautėja visoje Pietų Europoje ir neša iki šiol nematytus nuostolius.

Nuo liepos vidurio šiaurinėje ir centrinėje Vokietijoje siautėjo audros su kruša, smarkiu lietumi ir stipriais vėjais. Kai kuriuose ūkiuose audra sunaikino prinokusius rapsų ir javų pasėlius, o kituose – kukurūzų, cukrinių runkelių ir vaismedžių plantacijas. Audros taip pat gerokai pasiautėjo ir Lenkijoje.

Atsižvelgdami į pastaruoju metu audringus orus Lietuvoje ir siekdami padėti pareiškėjams ir paramos gavėjams, kurie dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių negali atlikti įsipareigojimų ar įgyvendinti projekto, išvengti paramos sumos sumažinimo, primename, kad apie šių atvejų atsiradimą būtina ...

Šio liepos mėnesio pradžia Lietuvos žemdirbiams tapo dar vienu priminimu, kad klimato kaita jau nėra ateities scenarijus – ji tapo kasdienybe, keičiančia ūkininkavimo taisykles. Nors stichiniai reiškiniai daugelyje šalies vietovių buvo lokalūs, jie kartojasi jau kelias savaites iš eilės ir apėmė skirtingus regio...

Oro tarša šiandien yra viena didžiausių pasaulinių sveikatos grėsmių. Nuo automobilių išmetamųjų dujų iki pramonės dūmų ir miškų gaisrų – dauguma žmonių kasdien susiduria su teršalais, kurie daro tiesioginį poveikį sveikatai, klimatui ir ekonomikai. Tarša kasmet nusineša milijonus gyvybių, o...

Pirmoji 2026 m. kaitra pažymėta rekordais: pasiektas visų laikų birželio mėnesio oro temperatūros rekordas, o Vilniuje birželį tokios temperatūros nebuvo 250 metų.

Klimato kaita, kenkėjų plitimas, mažėjančios pajamos ir nesąžiningos kainos – tai iššūkiai, su kuriais susiduria ūkininkai visame pasaulyje. Didžiulio tarptautinio tyrimo metu paaiškėjo, jog 83 proc. ūkininkų patyrė rimtus nuostolius praėjusiais metais.

Pastaruoju metu vis dažniau stebimi intensyvūs lietūs, stiprūs vėjai ir smarkios vasaros audros Lietuvoje kelia klausimą: ar tai atsitiktinumas, ar ilgalaikė tendencija? Moksliniai duomenys rodo, kad ryšys su klimato kaita yra tiesioginis. Augant vandenynų ir atmosferos temperatūrai, didėja vandens garų kiekis atmosferoje, kuris neretai l...

Vasara neįsivaizduojama be pramogų vandenyje, tačiau netinkamas elgesys gali sukelti didelį pavojų – nuo rimtų traumų iki skendimo.

Penktadienį–sekmadienį šalies ugniagesiai gelbėtojai 62 kartus vyko gesinti gaisrų ir atliko 114 gelbėjimo darbų. Gaisrų metu vienas žmogus buvo traumuotas.

Kuršių nerija yra išskirtinė ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio vietovė. Matyt, nerasime Lietuvos gyventojo, kuris apie ją nieko nežinotų. Tarp jūros ir marių tįsanti ilga sausumos juosta, ragais išsikišanti į marias, žavinti unikaliomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis, mažomis pamario gyv...

Prognozuojamos pavasarinės šalnos kelia nerimą uogininkams, sodininkams ir daržininkams. Jie tam ruošiasi. Tačiau po praėjusio sezono, kai šalnos sunaikino beveik visą uogų ir vaisių derlių, jie tikisi operatyvesnio valdžios įsitraukimo į šalnų rizikų valdymą.

Klaipėdos uostas didina atsparumą klimato kaitos keliamiems iššūkiams. Uosto direkcijos komandos ir partnerių atlikta klimato kaitos rizikų analizė pripažinta kaip gerosios praktikos pavyzdys tarp keliasdešimties ES finansuojamo projekto „Pathways2Resilience“ dalyvių iš visos Europos. Atsižvelgiant į ident...

Radviliškis („Radviliškio kraštas“). Telšių rajono rytinėje dalyje, prie Virvytės intako Pateklos, gražioje, kalvotoje vietovėje įsikūręs senas Ubiškės miestelis. Lietuvoje, Trakų rajone, dar yra kita tokio pat pavadinimo gyvenvietė, tik daugiskaitos formos – Ubiškės. Žemaiti&scaro...

Ūkininkams klimato kaitos krečiamos išdaigos reiškia ne tik nerimą dėl derliaus, bet ir realią finansinę riziką. Siekiant ją sumažinti, nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. ūkininkai gali kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų drau...

Joniškio seniūnijai nuo sausio pradžios vadovauja Eugenijus Takuševičius, buvęs Šiaulių m. ir r. policijos komisariato vadovas, taip pat jis yra dirbęs Joniškio r. policijos komisariato viršininku. Policijai skyręs daugiau nei tris dešimtmečius, gerai žino gyventojų rūpesčius, teko padėti spręsti daugybę...

Ispanijoje smarkios liūtys ir stiprūs vėjo gūsiai padarė milijonų eurų žalos žemės ūkiui. Remiantis preliminariu žalos vertinimu, nukentėjo ir didelė dalis žemės ūkio paskirties plotų. Tai apima didelį daržovių auginimo regioną Andalūzijoje, pietų Ispanijoje.

Radviliškis („Radviliškio kraštas“). Kodėl manyta, jog moteris laive – tai nelaimė laive? Kaip atsispirti undinės kerams? Ką rusai daro per uraganą? Ar jūreiviai meldžiasi per audrą? Kaip nesusipykti būnant pusę metų kartu ankštame laive? Kas baisiau jūroje – vanduo ar ugnis? Ar galima sugauti ...

2025-ieji metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). Praėjusieji metai pagal šiltumą buvo penkti nuo 1961 m., užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai...

Prasidėjusi žiema atnešė ne tik džiaugsmo, bet ir rūpesčių gyventojams bei verslui. Sniego danga sulaužė namų stogus, apgadino pastatų konstrukcijas, tirpdamas sniegas sudrėkino ir pažeidė sienų, lubų dangą. 

Skuba į pabaigą adventas – apmąstymų, susikaupimo ir rimties metas. Ne tik bažnyčiose, bet ir ant namų durų kabantis „Advento vainikas simbolizuoja puošybą, reiškia pagarbą ir ženklina vieną ar kitą pabaigą.“ (Kunigas jėzuitas Anicetas Tamošaitis SJ.)

Pasaulio grūdų rinka tebėra labai audringa. Pastaruosius penkerius metus, nuo COVID pandemijos pradžios, žemės ūkio sektorius susiduria ne tik su pasikartojančiais sezoniniais svyravimais, bet ir begale kitų iššūkių, kurie gerokai apsunkina ūkininkų veiklos sąlygas ir sprendimus. Rinką veikia įvairūs veiksniai – nuo klimato p...

Lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos ur...

Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus, ne išimtis ir Lietuva – dažnesnės karščio bangos, sausros tampa intensyvesnės ir ankstesnės, žiemos būna be sniego. Neigiamos to pasekmės jaučiamos įvairiose srityse, įskaitant aplinką ir žemės ūkį.

Per pastaruosius 20 metų Lietuva patyrė ne tik spartų ekonominį, bet ir socialinį virsmą. Įstojus į Europos Sąjungą (ES), mūsų tikslas buvo pasivyti pasiturinčias Vakarų Europos senbuves ir gyventi kaip tikriems europiečiams. Tada tai atrodė graži ambicija, net idealistiška. Tačiau šiandien toks siekis pamažu virsta realybe. Pirmą ...

„Kelti inkilus, kaip ir daryti gerus darbus, niekada ne per vėlu“, – teigia Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Balkus ir patikina, kad inkilą galima kelti ne tik pavasarį, bet ir rudenį.

Rugsėjo 29 d. buvo paskelbti WMO (liet. Pasaulinės meteorologijos organizacijos) 2026 m. kalendoriaus laimėtojai. Iš anksčiau atrinktų geriausių 75 nuotraukų iš viso pasaulio buvo atrinkta 13 laimėtojų.

Ruduo – tai metas, kai namuose norisi jaukumo, šilumos ir ypatingos atmosferos. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro floristikos profesijos mokytoja Greta Lendraitytė kviečia pasitelkti kūrybiškumą ir susikurti tvarią rudeninę kompoziciją, kuri ne tik papuoš namus, bet ir taps smagia veikla visai šeimai.

(AFP-BNS). Žvejai paprastai netrokšta „tobulos audros“. Tačiau Latvijos žvejų bendruomenės tikisi būtent to: retai pasitaikančios stichijos, kuri vieną dieną galėtų atgaivinti mažėjančius Baltijos jūros menkių išteklius.

Smarkios liūtys ir audros vėl paralyžiavo daugelį Lenkijos regionų. Sunaikinta šimtai hektarų pasėlių. Didžiausia žala padaryta Opolės ir Varmijos Mozūrų vaivadijose.

„Dangus griūva“ būna pirmas įspūdis, kai liūtis, kruša ar audra niokoja pasėlių laukus. Ar tai tiesa – mokslininkai šią savaitę pristatė tyrimus apie tai, kiek augalai geba regeneruoti po juos užklupusių meteorologinių reiškinių.

Kol javų, rapsų ir kitų kultūrų derlius dar laukuose, žemdirbiai su nerimu žvelgia į orų prognozes. Priešakyje – įvairūs scenarijai, iššūkiai. Todėl ūkininkai neskuba spėlioti, kiek derliaus subyrės į aruodus. O kokį bręstantį derlių prognozuoja mokslininkai?

2025 m. birželio 23 d. smarkios audros su kruša ir stipriais vėjais nusiaubė Lenkijos Opolės provinciją ir dalį Didžiosios Lenkijos, padarydamos didžiulius nuostolius vietos ūkininkams. Šį mėnesį Lenkijoje praūžė jau trečia tokia viską niokojanti stichija. Dabar ūkininkai ragina valdžią skubiai reformuoti draudimo sistemą, nes komp...

Šiais metais šalies ūkininkus jau ištiko dvi skirtingos gamtinės nelaimės. Pirmoji – liūtis ir kruša, siautėjusios antrąją Velykų dieną, balandžio 21-ąją, ir balandžio 22-ąją. Pasak Vokietijos draudimo įmonės Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovo dr. Martyno Rusteikos, tuomet ...

Kaime prasidėjus didžiajam darbymečiui, ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms aktualiomis tampa ne tik galimos gamtos stichijos, naikinančios derlių, bet ir rūpestis, kaip išsaugoti brangią žemės ūkio techniką. Turbūt vienintelė galimybė nepatirti didžiulių nuostolių – šią techniką drausti. Mat neretai karštomis javapjūt...