Šventinio stalo herojus yra įvairūs margučiai, tačiau pirkėjų šventinių pirkinių krepšeliai rodo, kad Velykų skanėstai – tai ne tik kiaušiniai, sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Akivaizdu, kad Velykų stalai bus nukloti pačiais įvairiausiais užkandžiais. Nesvarbu, ar rengiate velykinius...
Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba (PVD), skirtingai nuo mūsų šalies atsakingos institucijos, nuolat informuoja visuomenę ne tik apie atliktus patikrinimus, bet ir dalijasi Europos Skubių pranešimų sistemai (RASFF) pateikiama informacija apie nesaugų maistą.
Aplinkos ministerija paskelbė jos rengiamą Vyriausybės pasiūlymų projektą, kuriuo siekiama naujajame Miškų įstatyme įtvirtinti rimtus apribojimus ir draudimus ūkininkavimui miškuose, ypač skaudžiai galinčius paliesti savininkus, kurių miškai yra nacionaliniuose parkuose, draustiniuose bei 1 km atstumu nuo miestų. Į savo suei...
Žemdirbiams, kad ir kokie geri ar blogi būtų metai, netrūksta jų kantrybės išbandymų. Štai praėjusių metų liepos pabaigoje per Lietuvą praslinko stiprus ciklonas, atnešęs nemenkų padarinių. Laukai ir pievos turėjo sugerti ekstremalų vandens kiekį. Audros pridarytos žalos mastas per šalį pasiskirstė nevienodai ir nuost...
Spalio 28 dieną Vilniuje vyko tradicinis Vyno ir desertų derinių čempionata. Savo kūrybą pristatė 18 komandų, iš kurių geriausio derinio titulą ir pagrindinį prizą laimėjo Vilniaus vyno baro „Somm“ komanda. „Sidabrinė šakutė“ atiteko Kauno restorano „Arivee“ komandai, o trečiąją vietą užėmė žalią...
Kaip ir kasmet, kai moliūgų derlius jau nuimtas ir pasvertas, tradiciškai Krakėse (Kėdainių r.) organizuojama Moliūgų šventė. Praėjusį šeštadienį jau dvyliktą kartą šventę surengė Krakių bendruomenės centras kartu su Krakių kultūros centru. Šiais metais konkurse išskirtos trys kategorijos – ...
Medicinos psichologu VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre dirbantis Donatas Lučunas ne blogiau nei žmonių psichologiją išmano ir bičių elgseną. Bitininkystė jam tapo gyvenimo būdo dalimi ir malonia priklausomybe. Kėdainių rajone, Kalnaberžės kaime bitininkaujantis Donatas pripažįsta, kad pradėjęs nuo nulio šiand...
Daržininkams šie metai neprasti, mėgstamų daržovių derlius gausus. Belieka pagalvoti, ką daryti su tuo, ko nepavyksta iškart suvalgyti. Alytiškės Dianos Maldanytės šeimos daržas taip pat pilnas gėrybių, namiškiai tiek nė nesuvalgo. Todėl moteris ruošia atsargas žiemai. Mėgstamais šeimos receptais ...
„Zvimbianti Jurgitos ranča“ – taip 6 ha sodybą, iš kurių 60 arų apsodinti gėlynais, vadina Jurgita Marazienė. Jaučakiuose, Kauno rajone, netoli Vilkijos esančiame ūkyje verda gyvenimas – čia ne tik zvimbia bitutės, savus garsus leidžia pulkai naminių paukščių – ančių, vištų, patarškų, kal...
Aplinkosaugos iniciatyvų organizacija „Mes Darom“ tęsia edukacinę kampaniją „Nuorūka – ne braškė, vasara nekvepia“. Kampanija siekiama ne tik atkreipti dėmesį į šiukšlinimo problemas, bet ir mažinti šiukšlinimą nuorūkomis edukuojant visuomenę, bei pasiūlant unikalų sprendimą &ndash...
„Smagu savo gimtajame krašte ūkininkauti“, – „Ūkininko patarėjui“ pripažino teisininkė Ugnė Užkuraitienė. Ji kartu su vyru Tomu Užkuraičiu Joniškio r. Kepalių seniūnijos Gasčiūnų kaime augina ne tik 3,7 ha braškių, bet ir nemažus plotus grūdinių ir ankštinių kultūrų. Ūkininkė deklaruoja 1...
Kaip apmaudu būna, kai, gražiai pražydėjus braškėms ir kantriai laukus saldžių, sultingų uogų, ūgtelėjusios jos taip ir neparausta. Tai nutikti gali bet kuriam sodybos lysvėje braškes auginančiam daržininkui. Ligos ar kenkėjai iš mūsų atima šias gardžias uogas? Teiravomės Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kol...
Kupiškis („Kupiškėnų mintys“). Gegužės 18 dieną neeilinis susitikimas surengtas Antašavos parapijoje. Čia rinkosi Daršiškių ir dar aštuonių aplinkinių gyvybingų ir išnykusių kaimų gyventojai bei jų palikuonys.
Europoje jau prasidėjo naujojo sezono braškių derlius, netrukus ir mes gardžiuosimės lietuviškomis braškėmis. Neužilgo ims nokti ir kitos sodo gėrybės. Tad pats metas atnaujinti receptų knygeles kiek kitokiais patiekalais, kurių akcentas – saldžios, kvapnios uogos.
Neretai aromatinius ir vaistinius augalus pirmiausia renkamės pagal jų išvaizdą, nes ne visada tiksliai žinome, kokiomis savybėmis jie pasižymi. Pavyzdžiui, mėtų genčiai mokslininkai priskiria 19 rūšių ir 13 hibridų, o Lietuvoje auga apie 11 rūšių mėtų. Nieko nuostabaus, kad norisi kilstelėti antakį prieš paimant į ra...
Statybos po darbo savame ūkyje – malonumas ir hobis, nors kai kas mano, kad darbas statybose yra vienas sunkiausių. O Vilnius – kas? Gyvenimo kokybės viršūnė? Bet iš sostinės pabėgęs žinomas šparagų, braškių ir kitų gėrybių augintojas Simonas Klinavičius sako, kad „visi turėtų važiuoti iš to m...
Šiuo metu labiausiai aptarinėjama daržovių sėja: kokias veisles auginsime, kokių atsisakysime, kada geriausia sėti, į kokią žemę ir indus, kada pikuoti ar visai to daryti nereikia ir taip toliau. Šeimos ūkio „Ievos braškės“ savininkė Ieva Marija Mišeikytė sako, kad jau reikia pagalvoti ir apie brašk...
Mėgstantys eksperimentuoti ir į įdomesnius augalus besidairantys daržininkai žino, kad ne taip paprasta auginti plaušenes. Nors pats augalas nėra per daug kaprizingas, sulaukti jo vaisių ne visiems ir ne visada pavyksta. Praėjusį sezoną net 20 vaisų šiltnamyje užauginusi Kristina prisipažįsta, kad tą vasarą teko pabūti net bitute.
Šveicarijos kaimynystėje, Jonavos rajone, erdviame sode šeimininkauja visa Stankų šeima. Sodo grožis, gėrybių gausa ir ramybė – tai gyvenimo būdas. Irena ir Henrikas Stankai pradėjo sodininkauti prieš 35 metus. Vėliau prisijungė sūnus ir dukros šeima, tad plotas nuo 6 arų išsiplėtė iki 18.
Naujesnės statybos namo jau turbūt neįsivaizduojame be terasos. Šioje erdvėje visais metų laikais smagu prisėsti su puodeliu arbatos, žvilgsniu „apeiti“ kiemą, pasišnekučiuoti su artimaisiais, draugais ar kaimynais. Tarsi pratęsdama namo gyvenamąją erdvę, terasa tampa dar vienu jaukiu kambariu. Bet kaip ir visas pastato...
Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos (KKŪS) 30 kartą organizuotame „Metų ūkio“ konkurse Erika ir Ramūnas Bagdonai užėmė trečiąją vietą. Jauni ūkininkai palyginti nedideliame žemės plote verčiasi uogininkyste bei daržininkyste, tačiau turi nemažų ir ambicingų planų.
Lietuvos miškuose be gerai žinomų aviečių, mėlynių, bruknių ar spanguolių, auga mažiau žinomi uoginiai augalai. Verta juos pažinti, o tada galima ir paragauti. Taigi, ką dar įdomaus mums siūlo gamta? Ką galime paskanauti, o ko geriau neliesti?
Be įprastų braškių veislių galima rasti ir įdomesnių variantų. Jau yra išvesta veislių ir baltomis, ir tamsiai raudonomis (beveik juodomis) uogomis. Pasitaiko ir tokių braškių, kurios išvis yra fantazijos kūrinys, melagingais pažadais ploninantis kišenes.
Kartu su visuotiniu atšilimu bei suaktyvėjusia tarptautine sodininkystės ir dekoratyvinių augalų prekyba Europoje paplito straubliukų (Curculionidae) šeimai priklausantis kenkėjas – plačiapilvis pjovėjas. Masinis šio vabzdžio paplitimas užfiksuotas jau trylikoje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Ieškoma efekty...
Gėlynų variantų, kaip ir muzikinių kūrinių, – nesuskaičiuojama galybė. Svarbu atrasti širdžiai artimiausią skambesį ir dar svarbiau – pajusti kūrybos prasmę bei malonumą. „Prieš kuriant gėlyną, svarbu iš anksto apgalvoti, kokia jo idėja, ko reikia, kiek laiko galėsite skirti priežiūrai, atsiž...
Paklausta, kokią braškę pirkėjai renkasi, kai jiems siūloma prieš perkant paragauti, Ieva Marija Mišeikytė juokdamasi paaiškina: „Kai pasiūlau, kuklinasi, sako, nenorintys apvalgyti, ir ieško mažesnės, o kai patys paprašo, dažniausiai iš indelio pasiima didžiausią uogą.“ Mitkūnų kaime ...
Lietuviškoms uogoms: braškėms, avietėms, šilauogėms kasmet vis sunkiau konkuruoti su atvežtine produkcija. Todėl ūkininkai ima auginti retesnių uogų, kurių dar nėra rinkoje. Perdirbėjai taip pat ieško naujovių.
Šiemet aktinidijos derėjo labai gausiai, jų derlius buvo ypatingas.
Augina retesnes
Pastaraisiais metais uogynų plotai mūsų šal...
Miškuose daug pigių malkų, bet gyventojams jų įsigyti – sunku. Geriau laikytis savų biurokratų sugalvotų gamtosauginių reikalavimų ir pūdyti miškus, nei naudoti biokurą?
Ne didesnio nei 6 cm skersmens likvidinė malkinė mediena kainuoja apie 4,49–1,6 Eur/ktm (be PVM)
Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
ŪP korespondentė
Pl...
Augant švarios energijos paklausai, vis daugiau valstybių ieško būdų, kuo pakeisti taršų iškastinį kurą. Mūsų šalies ūkininkai dar neturi saulės arba vėjo energija šildomų grūdų džiovyklų, o valdžia kol kas jiems nenubrėžė ateities gairių ir nepasiūlė jokių alternatyvų. Todėl ūkininkai nerimauja dėl iškastinio kuro ateities.
Ateitis – miglota...
Kai ūkininkų dienos pilnos rūpesčių, problemų ir nerimo, argi laikas šventėms? Be priežasties švęsti keista ir neįprasta, kita vertus, o kas dabar normalu ir įprasta? Keičiantis visoms vertėms ir vertybėms pasaulyje, žemė tebėra ten pat, neapsivertė, žmonės prie žemės irgi tokie patys, daro tą patį – augina, brandina, ką pasėję, nupjauna, pamait...
Turime pakankamai miškų, o biokuras tampa daug kam nebeįperkamas, net nuogąstaujama, kad jo galime pristigti. Gal teks pleškinti tvoras ir senus baldus? Aplinkos ministras ramus: kirsime Rūdninkų miškus, kur bus karinis poligonas, ir šildysimės. Be to, Vyriausybė įpareigojo Valstybinę miškų urėdiją (VMU) gaminti biokurą. Seimo opozicijos atstova...
Prieš ketverius metus šešios Kauno rajono Akademijos gyvenvietės moterys, suburtos buvusios Žemės ūkio akademijos darbuotojos Genovaitės Kudrevičienės, gavo naudotis 20 a žemės plotu kaimyniniuose Ringauduose ir įkūrė kolektyvinį daržą, kuriame puoselėja po rėžį žemės. Kiekvienai tenka bent po kelias išilgines, net 80 m besidriekiančias lysves a...
Vilkaviškio krašto ūkininkai greta rajono centro esantį 5 ha kukurūzų lauką nusprendė paversti labirintu. Pasiskolinę idėją iš pramogų organizatorių, jie nutarė, kad iš to paties lauko galima ir derlių gauti, ir dar šiek tiek prisidurti iš smagių pramogų. Pernai pirmą kartą pamėginę, šiemet ūkininkai vėl sukūrė du klaidžius labirintus. Jų uždary...
Rudenį sudygusios piktžolės mažina javų derlių, nes jos tampa kultūrinių augalų konkurentėmis. „Dirvines smilguoles, vienmetes migles, pelinius pašiaušėlius, daržines žliūges, dirvines našlaites, įvairių rūšių notreles, ramunes, rapsų pabiras – visas šias ir kitas, daug problemų javų augintojams keliančias piktžoles galima sunaikinti vienu her...
Žmonės iki šiol nustemba, kai svečioje šalyje atranda valgomus augalus ten, kur tikėtųsi ko nors dekoratyvinio. Ar tai būtų metro aukščio rozmarinas Italijoje prie senos pilies, ar kompozicija iš rūgštynių ir vienmečių gėlių prie Stokholmo karalių rūmų – mums vis dar tai atrodo neįprasta. „Nebūtinai reikia rinktis – gražu ar valgoma. Valgomi aug...
Paskutinį vasaros mėnesį gamta žmogui dovanoja puikų orą, tačiau mes niurzgliai, visada esame kažkuo nepatenkinti, tai per karšta, tai per šalta, tai lietus nusibodo, tai vėjas per didelis, žodžiu – vaikščiojantys negatyvai. Atverkime gėriui akis, pažvelkime į banguojančius duonos laukus.
Lietuvos medžiotojų sąjungo...
Kasmet grūdų supirkimo metu iškyla išaugintos žemės ūkio produkcijos kokybės klausimų. Šiemet grūdininkams aktuali grūdų užsikrėtimo Fusarium patogenais tema. Grūdai susitraukę, pakeitę spalvą, daug baltų grūdų, todėl kyla klausimų, ar balti, rausvi, taškuoti, raukšlėti grūdai yra pažeisti fuzariozės, ar tai lėmė kiti veiksniai.
Pavojingi žmo...
Lietuvai tapus oficialia vynuogių augintojų šalimi, vynmedžių augintojams atsivėrė naujos galimybės, tačiau šio pavasario ir vasaros permainingi orai parodė, kad užauginti vynuoges mūsų šalyje gana sunku ir vynuogynas, kaip pragyvenimo šaltinis, gali būti tik siekiamybė.
Vis daugiau ir daugiau
Nuo viduramžių Lietuvos vienuolynuose ir dvaruos...
Sėkmė dažniausiai siejama su veiklos plėtra, tačiau gyvenime būna ir kitaip. Ketvirtą dešimtmetį skaičiuojanti žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) „Tėviškė“ Varėnos r. pasielgė priešingai – sumažino veiklos apimtį, atsisakė nuostolingos pienininkystės, išsaugojo bendrovę ir šiandien sėkmingai gyvuoja.
Koks bus derlius, dar sunku pasakyti, nors rapsų...
Šiųmetę vasarą susidarė palankios sąlygos kviečių pasėliuose išplisti pavojingai ligai – fuzariozei, kuri sumenkina derlių. Pasak mokslininkų, grūdai tampa netinkami nei maistui, nei pašarui. Vis pasikartojančios liūtys neleido laiku su purkštuvais įvažiuoti į laukus, plito žalingos ligos, o liepos 12-ąją ūkininkų laukus aplankė dar viena nelaim...
Šiemet Vilniaus kolegiją (VIKO) baigia penktoji agroverslo technologų laida. Tačiau žemės ūkio specialistų rengimas Agroverslo technologijų fakultete turi gilias tradicijas, ištakos – dar Buivydiškių žemės ūkio technikume, vėliau – Buivydiškių aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje. Šiuo metu rengiami Agroverslo technologijų absolventai įvairiapusi...
Kai sezonas gausiai dovanoja braškių, norisi jį pratęsti. Tam labiausiai tinka konservavimas. Verdame uogienes, džemus, kompotus, šaldome, vėl uogienes, kompotus, šaldome ir... Gal kiek nuobodoka. Nors stiklainis tradicinės braškių uogienės visuomet turi būti, bet kodėl nepabandžius ir kitokių konservavimo būdų?!
Elžbieta MONKEVIČ
Instagramo...
Lietuvos regionuose tuštėja kaimai, uždarinėjamos mokyklos, medicinos punktai, pašto skyriai. Gal tokias valdžios reformas sustabdys dabar didžiumą šalies gyventojų slegianti situacija, kai nuolat brangsta maistas, degalai, pragyvenimas, nenustoja grasinti įvairios pandemijos? Gyvenimas kaime pigesnis, nes žmonės turi galimybę patys užsiauginti...
Vasaros pradžia visada asocijuojasi su kvapniomis lietuviškomis braškėmis. Visi nekantrauja, kada galės jų ligi soties prisivalgyti, uogienių išsivirti, užsišaldyti. Deja, tik prasidėjusį šiemetį braškių derlių paskandino prapliupusios liūtys. Vos tik jos liovėsi, vandenyje plaukiančias braškes užkaitino neįprastai didelė kaitra.
Vilija Ra...
„Pirmasis šienapjūtės etapas jau baigtas, – sako Griškabūdžio (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis, – šį procesą paankstino ūkyje naudojamos naujausios gyvulininkystės verslo technologijos ir paspartėjusi klimato kaita.“
Svarbi kiekviena minutė
Pasak pažangaus ir žinomo ūkio vadovo P. Puskunigio, ne tik Lietuvos, bet ir ...
Pastaraisiais metais Lietuvoje didėja veislinių braškynų ir pavienių augintojų braškių plotai. Oficialios statistikos apie išauginamą braškių kiekį nėra, nes daug produkcijos realizuojama turguose arba tiesiai iš ūkių. Tačiau lietuviškų braškių augintojai neslepia – konkuruoti su įvežtinėmis braškėmis tampa vis sunkiau, o apie valstybės paramą g...
(1).jpg)
.png)
