Paieškos rezultatai

Pastaraisiais metais Lietuvoje didėja veislinių braškynų ir pavienių augintojų braškių plotai. Oficialios statistikos apie išauginamą braškių kiekį nėra, nes daug produkcijos realizuojama turguose arba tiesiai iš ūkių. Tačiau lietuviškų braškių augintojai neslepia – konkuruoti su įvežtinėmis braškėmis tampa vis sunkiau, o apie valstybės paramą g...

„Pirmasis šienapjūtės etapas jau baigtas, – sako Griškabūdžio (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis, – šį procesą paankstino ūkyje naudojamos naujausios gyvulininkystės verslo technologijos ir paspartėjusi klimato kaita.“ Svarbi kiekviena minutė Pasak pažangaus ir žinomo ūkio vadovo P. Puskunigio, ne tik Lietuvos, bet ir ...

Vasaros pradžia visada asocijuojasi su kvapniomis lietuviškomis braškėmis. Visi nekantrauja, kada galės jų ligi soties prisivalgyti, uogienių išsivirti, užsišaldyti. Deja, tik prasidėjusį šiemetį braškių derlių paskandino prapliupusios liūtys. Vos tik jos liovėsi, vandenyje plaukiančias braškes užkaitino neįprastai didelė kaitra. Vilija Ra...

Lietuvos regionuose tuštėja kaimai, uždarinėjamos mokyklos, medicinos punktai, pašto skyriai. Gal tokias valdžios reformas sustabdys dabar didžiumą šalies gyventojų slegianti situacija, kai nuolat brangsta maistas, degalai, pragyvenimas,  nenustoja grasinti įvairios pandemijos? Gyvenimas kaime pigesnis, nes žmonės turi galimybę patys užsiauginti...

Kai sezonas gausiai dovanoja braškių, norisi jį pratęsti. Tam labiausiai tinka konservavimas. Verdame uogienes, džemus, kompotus, šaldome, vėl uogienes, kompotus, šaldome ir... Gal kiek nuobodoka. Nors stiklainis tradicinės braškių uogienės visuomet turi būti, bet kodėl nepabandžius ir kitokių konservavimo būdų?! Elžbieta MONKEVIČ Instagramo...

Šiemet Vilniaus kolegiją (VIKO) baigia penktoji agroverslo technologų laida. Tačiau žemės ūkio specialistų rengimas Agroverslo technologijų fakultete turi gilias tradicijas, ištakos – dar Buivydiškių žemės ūkio technikume, vėliau – Buivydiškių aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje. Šiuo metu rengiami Agroverslo technologijų absolventai įvairiapusi...

Emilija ir Audrius Čeponiai, vos prieš kelerius metus nusprendę siekti ekologinio daržovių ūkio vardo, Juodinkių kaime, prie pat Šiaulių, iškart bando gaminti ir pasiūlyti pirkėjams ką nors originalesnio. Tai tik pradžia, mat ūkis puoselėjamas švelniai ir atsakingai, kaip mažiausias šeimos vaikas, pirmenybę skiriant sveikatos ir kokybės kriterij...

Šiųmetę vasarą susidarė palankios sąlygos kviečių pasėliuose išplisti pavojingai ligai – fuzariozei, kuri sumenkina derlių. Pasak mokslininkų, grūdai tampa netinkami nei maistui, nei pašarui. Vis pasikartojančios liūtys neleido laiku su purkštuvais įvažiuoti į laukus, plito žalingos ligos, o liepos 12-ąją ūkininkų laukus aplankė dar viena nelaim...

Sėkmė dažniausiai siejama su veiklos plėtra, tačiau gyvenime būna ir kitaip. Ketvirtą dešimtmetį skaičiuojanti žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) „Tėviškė“ Varėnos r. pasielgė priešingai – sumažino veiklos apimtį, atsisakė nuostolingos pienininkystės, išsaugojo bendrovę ir šiandien sėkmingai gyvuoja. Koks bus derlius, dar sunku pasakyti, nors rapsų...

Nuo rugpjūčio 1 d. šalies ūkininkai kviečiami teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Tai jau trečiasis šiais metais paraiškų priėmimo etapas, kuriam žemės ūkio ministro įsakymu skirta daugiau n...

Lietuvai tapus oficialia vynuogių augintojų šalimi, vynmedžių augintojams atsivėrė naujos galimybės, tačiau šio pavasario ir vasaros permainingi orai parodė, kad užauginti vynuoges mūsų šalyje gana sunku ir vynuogynas, kaip pragyvenimo šaltinis, gali būti tik siekiamybė. Vis daugiau ir daugiau Nuo viduramžių Lietuvos vienuolynuose ir dvaruos...

Kasmet grūdų supirkimo metu iškyla išaugintos žemės ūkio produkcijos kokybės klausimų. Šiemet grūdininkams aktuali grūdų užsikrėtimo Fusarium patogenais tema. Grūdai susitraukę, pakeitę spalvą, daug baltų grūdų, todėl kyla klausimų, ar balti, rausvi, taškuoti, raukšlėti grūdai yra pažeisti fuzariozės, ar tai lėmė kiti veiksniai. Pavojingi žmo...

Valstybinių miškų urėdija (VMU) per I-ąjį 2022 metų pusmetį gavo 142,4 mln. Eur pajamų, tai yra 60 proc. daugiau nei pernai per tą patį periodą, ir 17 proc. daugiau, nei planavo. Įmonė uždirbo 49,7 mln. Eur pelno prieš apmokestinimą ir 66,2 mln. Eur koreguoto grynojo pelno. Koreguotas pelnas apskaičiuojamas įvertinus įmonės atliekamus nekompensu...

Paskutinį vasaros mėnesį gamta žmogui dovanoja puikų orą, tačiau mes niurzgliai, visada esame kažkuo nepatenkinti, tai per karšta, tai per šalta, tai lietus nusibodo, tai vėjas per didelis, žodžiu – vaikščiojantys negatyvai. Atverkime gėriui akis, pažvelkime į banguojančius duonos laukus. Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Ra...

Žmonės iki šiol nustemba, kai svečioje šalyje atranda valgomus augalus ten, kur tikėtųsi ko nors dekoratyvinio. Ar tai būtų metro aukščio rozmarinas Italijoje prie senos pilies, ar kompozicija iš rūgštynių ir vienmečių gėlių prie Stokholmo karalių rūmų – mums vis dar tai atrodo neįprasta. „Nebūtinai reikia rinktis – gražu ar valgoma. Valgomi aug...

Rinkoje apstu atvežtinių česnakų. Ar jie nukonkuruoja lietuviškus? Žmonės vertina tautiškas prieskonines daržoves dėl jų gero skonio ir kitų savybių. Tačiau kodėl jų plotai nedidėja? Rinkos neužpildė LDAA direktorė Zofija Cironkienė sakė, kad šiemet asociacijos nariai pasodino 8 ha daugiau česnakų nei pernai. Česnakų auginimo verslas mūsų ...

Rudenį sudygusios piktžolės mažina javų derlių, nes jos tampa kultūrinių augalų konkurentėmis. „Dirvines smilguoles, vienmetes mig­les, pelinius pašiaušėlius, dar­žines žliūges, dirvines našlaites, įvairių rūšių notreles, ramunes, rapsų pabiras – visas šias ir kitas, daug problemų javų augintojams keliančias piktžoles galima sunaikinti vienu her...

Vilkaviškio krašto ūkininkai greta rajono centro esantį 5 ha kukurūzų lauką nusprendė paversti labirintu. Pasiskolinę idėją iš pramogų organizatorių, jie nutarė, kad iš to paties lauko galima ir derlių gauti, ir dar šiek tiek prisidurti iš smagių pramogų. Pernai pirmą kartą pamėginę, šiemet ūkininkai vėl sukūrė du klaidžius labirintus. Jų uždary...

Prieš ketverius metus šešios Kauno rajono Akademijos gyvenvietės moterys, suburtos buvusios Žemės ūkio akademijos darbuotojos Genovaitės Kudrevičienės, gavo naudotis 20 a žemės plotu kaimyniniuose Ringauduose ir įkūrė kolektyvinį daržą, kuriame puoselėja po rėžį žemės. Kiekvienai tenka bent po kelias išilgines, net 80 m besidriekiančias lysves a...

Turime pakankamai miškų, o biokuras tampa daug kam nebeįperkamas, net nuogąstaujama, kad jo galime pristigti. Gal teks pleškinti tvoras ir senus baldus? Aplinkos ministras ramus: kirsime Rūdninkų miškus, kur bus karinis poligonas, ir šildysimės. Be to, Vyriausybė įpareigojo Valstybinę miškų urėdiją (VMU) gaminti biokurą. Seimo opozicijos atstova...

Kai ūkininkų dienos pilnos rūpesčių, problemų ir nerimo, argi laikas šventėms? Be priežasties švęsti keista ir neįprasta, kita vertus, o kas dabar normalu ir įprasta? Keičiantis visoms vertėms ir vertybėms pasaulyje, žemė tebėra ten pat, neapsivertė, žmonės prie žemės irgi tokie patys, daro tą patį – augina, brandina, ką pasėję, nupjauna, pamait...

Undinės Tumavičiūtės šeimos ūkis – Spartų ir Šlavantų kaimuose, Veisiejų seniūnijoje, Lazdijų rajone.  Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje ji įgijo želdynų dizaino specialybę, dabar studijuoja sodininkystę ir rūpinasi ūkiu.  „Kaimas mane traukia“, – sako jauna mergina. Derliumi patenkinta Undinė Tumavičiūtė: „Kaimas mane traukia....

Augant švarios energijos paklausai, vis daugiau valstybių ieško būdų, kuo pakeisti taršų iškastinį kurą. Mūsų šalies ūkininkai dar neturi saulės arba vėjo energija šildomų grūdų džiovyklų, o valdžia kol kas jiems nenubrėžė ateities gairių ir nepasiūlė jokių alternatyvų. Todėl ūkininkai nerimauja dėl iškastinio kuro ateities. Ateitis – miglota...

Išsivysčiusios Europos valstybės jau seniai atmetė idėją beatodairiškai plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant stiklinius vyno ar stipriųjų gėrimų butelius. Vokietija, Austrija, Airija, Nyderlandai – šiose valstybėse sėkmingai vystomas konteinerinis tinklas, surenkama 80–90 proc. į rinką patenkančių stiklo pakuočių. Kainuoja 3–4 kartus brangia...

Miškuose daug pigių malkų, bet gyventojams jų įsigyti – sunku. Geriau laikytis savų biurokratų sugalvotų gamtosauginių reikalavimų ir pūdyti miškus, nei naudoti biokurą? Ne didesnio nei 6 cm skersmens likvidinė malkinė mediena kainuoja apie 4,49–1,6 Eur/ktm (be PVM) Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ ŪP korespondentė Pl...

Lietuviškoms uogoms: braškėms, avietėms, šilauogėms kasmet vis sunkiau konkuruoti su atvežtine produkcija. Todėl ūkininkai ima auginti retesnių uogų, kurių dar nėra rinkoje. Perdirbėjai taip pat ieško naujovių. Šiemet aktinidijos derėjo labai gausiai, jų derlius buvo ypatingas. Augina retesnes Pastaraisiais metais uogynų plotai mūsų šal...

„Linas Agro” ir toliau ieško būdų, kaip, sunaudojant mažiau, užauginti daugiau. Ekspertai sako, kad laikas ūkininkams atsigręžti į anglį. Būtent ši organiniuose junginiuose randama medžiaga yra pagrindinė sąlyga sveikam dirvožemiui, o kartu  ir gausiam derliui.

Surengta vieša konsultacija parodė, kokia ji svarbi – sulaukta daugybė klausimų iš įvairių Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Augalininkystės tarnybos) veiklos sričių. Augalininkystės tarnyba atsako į aktualius žemdirbių klausimus.

Paklausta, kokią braškę pirkėjai renkasi, kai jiems siūloma prieš perkant paragauti, Ieva Marija Mišeikytė juokdamasi paaiškina: „Kai pasiūlau, kuklinasi, sako, nenorintys apvalgyti, ir ieško mažesnės, o kai patys paprašo, dažniausiai iš indelio pasiima didžiausią uogą.“ Mitkūnų kaime ...

Gėlynų variantų, kaip ir muzi­kinių kūrinių, – nesuskaičiuo­jama galybė. Svarbu atrasti širdžiai artimiausią skambesį ir dar svarbiau – pajusti kūrybos prasmę bei malonumą. „Prieš kuriant gėlyną, svarbu iš anks­to apgalvoti, kokia jo idėja, ko reikia, kiek laiko galėsite skirti priežiūrai, atsiž...

Kartu su visuotiniu atšilimu bei suaktyvėjusia tarptautine sodininkystės ir dekoratyvinių augalų prekyba Europoje paplito straubliukų (Curculionidae) šeimai priklausantis kenkėjas – plačiapilvis pjovėjas. Masinis šio vabzdžio paplitimas užfiksuotas jau trylikoje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Ieškoma efekty...

Be įprastų braškių veislių galima rasti ir įdomesnių variantų. Jau yra išvesta veislių ir baltomis, ir tamsiai raudonomis (beveik juodomis) uogomis. Pasitaiko ir tokių braškių, kurios išvis yra fantazijos kūrinys, melagingais pažadais ploninantis kišenes.

Lietuvos miškuose be gerai žinomų aviečių, mėlynių, bruknių ar spanguolių, auga mažiau žinomi uoginiai augalai. Verta juos pažinti, o tada galima ir paragauti. Taigi, ką dar įdomaus mums siūlo gamta? Ką galime paskanauti, o ko geriau neliesti?

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos (KKŪS) 30 kartą organizuotame „Metų ūkio“ konkurse Erika ir Ramūnas Bagdonai užėmė trečiąją vietą. Jauni ūkininkai palyginti nedideliame žemės plote verčiasi uogininkyste bei daržininkyste, tačiau turi nemažų ir ambicingų planų.

Naujesnės statybos namo jau turbūt neįsivaizduojame be terasos. Šioje erdvėje visais metų laikais smagu prisėsti su puodeliu arbatos, žvilgsniu „apeiti“ kiemą, pasišnekučiuoti su artimaisiais, draugais ar kaimynais. Tarsi pratęsdama namo gyvenamąją erdvę, terasa tampa dar vienu jaukiu kambariu. Bet kaip ir visas pastato...