Pasaulio ekonomika ruošiasi sudėtingai ir dinamiškai 2024 m. pabaigai, kai augimo prognozės, infliacijos rodikliai ir pinigų politikos priemonės vaidins svarbų vaidmenį formuojant ekonominę aplinką. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros docentas dr. Bahman Peyravi apžvelgia pagrindines pasaulines ir ...
„Ar jau nusukome infliacijai sprandą? Dar ne. Ar mes jį sukame? Taip“, – po sprendimo trečią kartą šiemet sumažinti palūkanų normas pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. Kaip ir po pastarojo valdančiosios tarybos posėdžio, bazinės palūkanos mažės 25 baziniais punktais, iki 3,25–3,6...
Paaiškėjus, jog kai kuriose ES šalyse vyriausybė užsimojo reguliuoti maisto produktų kainas, „Ūkininko patarėjas“ kreipėsi į ekonomistą Marių Dubnikovą, kad padėtų išsiaiškinti, kokių pasekmių tokios šalys gali sulaukti ir kokiais atvejais toks reguliavimas būtų pateisinamas.
Rumunijoje pradedamas valstybinis maisto produktų kainų reguliavimas - perdirbtiems produktams bus taikoma viršutinė komercinių antkainių riba, spaudos konferencijoje sakė Rumunijos žemės ūkio ministras Florinas Barbu. Lietuvoje jau būta panašių bandymų, o ir dabar rinkimų laikotarpiu vis pasigirsta tokiai politikai pritariančių ba...
Artėjant į pabaigą JAV prezidento rinkiminei kampanijai, Donaldas Trumpas užkabino ir plačios agrosektoriaus bendruomenės jautrias stygas. Apie tai kalba visas pasaulis. Kandidatas į prezidentus pažadėjo žemės ūkio ir miško mašinų gamintojui „John Deere“ pritaikyti drakoniškas sankcijas.
ES žemės ūkio rinkose, kurios ankstesniais metais patyrė didelių sukrėtimų, matyti teigiamų stabilizavimosi ženklų, nes pastaraisiais mėnesiais žaliavų kainos nuolat mažėjo, o maisto produktų infliacija vėl tapo nedidelė. Bendra makroekonominė ir maisto kainų aplinka rodo, kad daugelyje sektorių gali padidėti žemės ūkio maisto produktų paklausa....
Lietuvos piliečiai galimai ima jausti „karo žinių nuovargį“. Kauno technologijos universiteto (KTU) politologų prof. dr. Vaido Morkevčiaus ir asist. dr. Vytauto Valentinavičiaus tyrimas, kuriuo vertinami visuomenės nuomonės pokyčiai 2022–2024 metais įvardijant aktualiausias visuomenėje problemas, atskleidė, kad 2023 metais suma...
Lietuvos bankas (LB) šį mėnesį pateikė naujausias makroekonomines prognozes, kuriose tiek dabartinę situaciją šalies ekonomikoje, tiek ir artimiausią ateitį piešia rožinėmis spalvomis. Tačiau toli gražu ne visus, besidominančius šalies ekonomine būkle, tokios optimistinės prognozės tenkina – yra manančiųjų, jog ...
Įstatymų leidėjai prieš rinkimus kaip iš gausybės rago žeria pažadus ir vardija visuomenės skaudulius, kuriuos ne tik galėjo, bet ir turėjo išspręsti. Kai kurie prabilo apie „gobšumo infliaciją“ ir jos pasekmes, bet nesiūlo konkrečių veiksmų plano, kaip ją suvaldyti. Į akis krenta ir tai, kad apie auk&scar...
Šiemet vykusių prezidento rinkimų dviem turams, referendumui dėl pilietybės išsaugojimo ir Europos Parlamento (EP) rinkimams surengti valstybė išleido 31,72 mln. eurų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali sulėtėti.
Tik prieš savaitę ECB pirmininkė Christine Lagarde, argumentuodama sprendimą nemažinti palūkanų normų, keletą kartų minėjo, kad darbo užmokestis Europoje auga per greitai. Tai kelia nerimą ECB ir tolina palūkanų mažinimo perspektyvas. Koks tas keliantis nerimą darbo užmokesčio augimas? Jis siekia vos apie 4 procentus. Ir nors darbo na&sca...
Pensijai Lietuvoje kaupia daugybė žmonių – 2023 metais antroje pensijų pakopoje kaupė 1,4 mln., trečioje – 118 tūkst. gyventojų, rodo Lietuvos banko duomenys, tačiau didelė dalis žmonių, įtraukiamų į pensijų kaupimą, atsisako jame dalyvauti.
Europiniai milijardai pamažu plaukia pro šalį, aplenkdami Lietuvą – Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) pinigų per šią kadenciją Vyriausybė nespėjo panaudoti, nors opozicija ir tarptautiniai ekspertai nuolat skatino paskubėti. Iki šiol Lietuva yra gavusi trečdalį RRF numatytų lėšų ...
Šiemet kritus restoranų ir kavinių apyvartai, rinkoje didėjant spaudimui dėl atlyginimų bei trūkstant darbuotojų daugės šio sektoriaus įmonių bankrotų, sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Apmokestinti pensijas, pensinį amžių sieti su gyvenimo trukme, stiprinti antrąją pensijų pakopą ir kaip galima labiau apriboti pasitraukimą iš jos – tokias rekomendacijas Lietuvai pateikė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai.
„Tokie pasiūlymai yra keisti ir, mano požiūriu, labai nemokšiški. Privatūs pen...
Infliacijos rodikliams birželį kiek išaugus analitikai sako, kad infliacija yra kiek didesnė nei tikėtasi dėl šiemet brangusių maitinimo paslaugų, metų pradžioje didėjusių akcizų bei aukštos palyginamosios bazės. Be to, buvo manyta, kad infliaciją labiau veiks pigę energijos ištekliai.
Mažiau nei trečdalis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) Lietuvoje šiemet planuoja savo plėtrą, o beveik kas antra įmonė į galimą verslo augimą dėl pastarųjų metų ekonominių iššūkių vis dar žiūri skeptiškai.
Madridas (AFP-BNS). Ispanijos kairiųjų vyriausybė penktadienį pranešė panaikinsianti pridėtinės vertės mokestį (PVM) alyvuogių aliejui – pagrindiniam ispanų virtuvės produktui, kurio kaina smarkiai išaugo dėl sausų, smarkiai sumažinusių alyvuogių derlių šalyje.
Trišalę tarybą, kaip ir kasmet, virina klausimas dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio ateinantiems metams. Nors šalys (darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai) sutaria dėl MMA didinimo 2025-iems metams, bet nuo to diskusija nėra mažiau įkaitusi. Paradoksalu, kad ją kaitina tiek darbdavių, tiek ekspertų raginimai įsikla...
Vokietijos pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ (VH), turintis ir filialą „VH Lietuva“, švenčia 200 metų veiklos jubiliejų. Ta proga – „VH Lietuva“ vadovo Martyno RUSTEIKOS išskirtinis interviu. Kalbamės apie karus, hiperinfliaciją ir krizes išgyvenusią žemdirbių s...
Centriniai bankai retai ir lėtai keičia palūkanų normas. Praėjusią savaitę Europos centrinis bankas (ECB) sumažino palūkanų normą praėjus 9 mėn. po paskutinio palūkanų normų pakėlimo, o pastarąjį kartą ECB pagrindinę palūkanų normą šiek tiek pamažino beveik prieš 5 metus. Vis dėlto šįkart palūkanų normos buvo sumaž...
Prieš trejus metus Estijai atvėrus galimybę atsiimti sukauptus pinigus iš antros pakopos pensijų fondų, ja pasinaudojo daugiau nei 100 tūkst. šalies gyventojų. Tokį sprendimą paskatino galimybė laikinai pasipildyti santaupas ar neišsipildę lūkesčiai gauti norimą paskolą iš banko, tačiau Estijos gyventojai anksč...
2024 m. gegužės 30 d. Niujorko prisiekusieji vienbalsiai nuteisė buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl visų 34 kaltinimų sukčiavimu versle. Šis apkaltinamasis nuosprendis JAV teisėje ir politikoje keičia ir viską, ir potencialiai nieko.
Šiandien Europos Komisija pradėjo viešas konsultacijas, ragindama visas suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl siūlomų tikslinių taisyklių pakeitimų, susijusių su mažomis valstybės pagalbos sumomis žemės ūkio sektoriui (Žemės ūkio de minimis reglamento). Konsultacija vyks iki liepos 21 d.
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2019 metų sumažinus palūkanų normas 0,25 proc. punktais, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad atnaujintos ECB prognozės rodo, jog tikėtina, kad palūkanos bus mažinamos ir toliau. Analitikai tikisi, kad šiemet jos bus sumažintos dar 2-3 kartus, ir tai ...
Išankstinei metinei infliacijai gegužę siekiant 0,8 proc., o mėnesio – 0,3 proc., ekonomistai teigia, kad infliacija šalyje toliau nežymiai kils, o kitąmet metinė infliacija gali viršyti 2 procentus.
Vyriausybė šios dienos posėdyje pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtam Laikinojo solidarumo įstatymo (LSĮ) pakeitimo projektui, kuriuo solidarumo įnašo mokėjimas yra pratęsiamas 2025 metų mokėjimo laikotarpiui. Tuo metu Lietuvos bankų asociacija (LBA) tvirtina, kad svarstymai pratęsti solidarumo mokestį griauna in...
Naujausia standartinė „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad europiečiai nori, jog ES būtų stipresnė ir labiau nepriklausoma, visų pirma atsižvelgiant į dabartinius pasaulinius iššūkius, tačiau į ateitį jie žvelgia vis optimistiškiau.
Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. šalies draudimo rinka tiek pagal įmokas, tiek pagal išmokas išaugo beveik penktadaliu. Privalomojo transporto priemonių, turto, kasko ir medicininių išlaidų draudimo įmokų apimtis padidėjo reikšmingai, investicinio gyvybės draudimo – nuosaikiai.
Lietuvos bankas teigia, kad 2025 metais minimalioji mėnesinė alga (MMA) galėtų augti iki 1070 eurų. Išgirdus tokius siūlymus, peršasi keistos analogijos. Nes 2023 metais ekonomika traukėsi 0,3 proc., tačiau MMA augo 10 proc., o šiais metais prognozuojamas ekonomikos augimas, tada net keista, kodėl tiek mažai didinamas MMA, t...
Po 2023 m. didelio ekonomikos sąstingio 2024 m. pradžioje prasidėjus geresniam, nei tikėtasi, augimui ir toliau mažėjant infliacijai, numatoma, kad prognozės laikotarpiu veikla palaipsniui plėsis.
Kaune vykusiame forume „Iššūkiai ir galimybės verslui 2024“ teigta, kad karas yra tarsi naujas klientas. Jis suteikia galimybę užsidirbti, vystant naujus ir plečiant esamus verslus, kurių produktai ir paslaugos būtinos ne vien vykstant karui ir ruošiantis jam.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Pareiškime konstatuojama, kad COVID-19 pandemija ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turėjo didelį poveikį maisto tiekimo grandinėms, sukėlė elektros energijos, kuro ir kitų ka...
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjungoje (ES).
Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per ketvirtį paaugus 0,8 proc., o per metus – 2,9 proc., ekonomistai sako, kad tai rodo šalies ekonomikos sugrįžimą „į augimo trajektoriją“ bei leidžia tikėtis tolesnio jos augimo.
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas. Be to, net 37 proc. gyventojų neišsi...
Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus kartu su Lietuvos maisto pramonės įmonių verslo misija lankėsi Singapūre ir Malaizijoje. Viceministro vadovaujamoje verslo misijoje dalyvavo 13 Lietuvos įmonių atstovai. Vyko susitikimai su Singapūro ir Malaizijos verslo ir politikos atstovais, aplankyta didžiausia regione „FHA Singapore“ parod...
Kaip nepalanki pasaulio geopolitinė situacija, kariniai konfliktai paveikė rinkas, investuotojų pasirinkimus, akcijų, valiutų ir naftos kainas, kalbiname VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto mokslininkus: Finansų inžinerijos katedros doc. dr. Ireną Danilevičienę ir Ekonomikos inžinerijos katedros doc. dr. Bahman Peyravi.
Daugiau nei 23 tūkst. – tiek priimama naujų ar pakeistų teisės aktų per metus. Šis skaičius – dvigubai didesnis nei prieš 20 metų, kai Lietuvai į savo teisės sistemą reikėjo perkelti visą Europos Sąjungos teisę ir jos taikymo praktiką. Ir nors valdžia deklaruoja siekį mažinti teisėkūros infliaciją, pažaboti jos nepavyks...
Jau baigėsi pirmas šių metų ketvirtis ir jo rezultatai yra geresni nei tikėtasi, bet turiu blogą nuojautą. Nuojautą, kad tiek verslo, tiek gyventojų viltys bus apgautos.
Kai gyventojų klausiama, kokia didžiausia kasdienė Lietuvos problema, dar neseniai pagrindinis atsakymas buvo: kainų šuoliai. Bet kad tuos šuolius lemia tikra atlyginimų pasiutplokė, kažkaip dažnam gyventojui neatrodė problema. Nes loginė grandinėlė atrodo tokia: kyla kainos – turi kelt atlyginimus. Bet ar tikrai viskas taip?
2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą. Tačiau kol Europoje klausiama „kada?“, JAV pradedama klausti „ar?“. Kokią riziką atsargi JAV centrinio banko po...
Daugiau nei dvejus metus sąstingio kaustomai šalies ekonomikai šiemet gyvybės įpūs sparčiau už kainas didėjantis darbo užmokestis, stiprėjanti vartotojų perkamoji galia ir vartojimas bei gausios viešojo sektoriaus investicijos. Prognozuojama, kad šiemet bendrasis vidaus produktas padidės 1,6 proc. po 0,3 proc. smuktel...
Nuo metų pradžios Lietuvos valdžia atšaukė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui ir laikinai galiojęs 9 proc. tarifas grįžo prie standartinio 21 proc. ribos. O visi siūlymai mažinti PVM maisto produktams jau daugelį metų atsimuša kaip į sieną. Proga tai prisiminti: kaimyninėje Lenkijoje nuo kovo pa...
Europos Centrinis Bankas (ECB) nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų. Nors, viena vertus, ECB vadovė spaudos konferencijos metu užsiminė, kad ECB pradeda diskusijas dėl dabartinės griežtos pinigų politikos švelninimo, tačiau buvo pasakyta, kad ECB sprendimams priimti reikia daugiau informacijos dėl darbo užmokesčio duomenų augimo. Tik...
Vasarį tiek mėnesio, tiek metinei infliacijai nesiekus 1 procento, ekonomistai teigia, kad tokia infliacija vartotojus veikia pozityviai – didėja jų perkamoji galia.
Europos Sąjungos (ES) šalių pateikti duomenys rodo, kad pernai ekologinių produktų rinka po 2022 m. nuosmukio pradeda atsigauti. Kai kurie didieji prekybos tinklai iki metų pabaigos arba 2025 m. pradžioje net planuoja didinti produktų, pagamintų ekologiškuose ūkiuose, asortimentą.
Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje rinkos dalyviai su gana dideliu pasitikėjimu prognozavo, kad Europos Centrinis Bankas jau pavasarį mažins bazines palūkanų normas.
