Ilgalapė saulašarė (lot. Drosera anglica) – vienas iš vabzdžiaėdžių augalų, sutinkamų tikriausiai visose mūsų platumų aukštapelkėse. Tai augalas, kuris maisto medžiagų trūkumą kompensuoja sugaudamas ir suvirškindamas vabzdžius.
Prancūzijos vabzdžių bei lervų auginimo įmonė „Ynsect“, kuri dar neseniai buvo įvardijama kaip viena perspektyviausių Europos bendrovių maisto technologijų ir tvaraus žemės ūkio srityje, baigė savo egzistavimą bankrotu ir teisminiu likvidavimu. Po bendrovės žlugimo pasipylė rimtų kaltinimų techninių problemų slėpimu, manipuliavimu pr...
Birželio pradžia pasėliams pateikė dviprasmišką scenarijų: šilumos pakanka, tačiau vis didesnį nerimą kelia drėgmės trūkumas. Kol žieminiai kviečiai ir rapsai pasiekė derliaus formavimuisi svarbius augimo tarpsnius, o vasariniai javai sparčiai auga, dirvožemio drėgmės atsargos daugelyje šalies vietovių sparčiai senka. Lietau...
Kaimynai lenkai raitojasi rankoves kovai su Kolorado vabalais (Leptinotarsa decemlineata) ir įspėja, jog aukšta temperatūra skatina jų vystymąsi: artimiausias dvi savaites prognozuojama, kad dienos temperatūra viršys 20 °C, o kartais sieks iki 30 °C.
Kasant daržą ar komposto krūvą, dažnai randama storų, baltų, C formos lervų. Daugelis sodininkų iš karto sunerimsta. Ir ne be reikalo, nes jei tai gerai visų pažįstamo karkvabalio lervos – lauk žalos. Tačiau skuboti sprendimai gali pakenkti: nes labai panaši išvaizda gali priklausyti ir visiškai naudingam svečiu...
Lietuvos miškuose gyvenančios skruzdėlės – nepastebimos, tačiau itin svarbios ekosistemos dalyvės. Valstybinių miškų urėdija (VMU), vykdydama tvarią miškų priežiūrą, daug dėmesio skiria biologinės įvairovės apsaugai, todėl rūpinasi ir skruzdėlynais.
Entomopatogeniniai nematodai (EPN) – tai mikroskopinės, vos 1 mm ilgio apvaliosios kirmėlaitės, gyvenančios dirvožemyje. Jos susiranda vabzdžius, įsiskverbia į jų kūną, nužudo, dauginasi ir, baigusios maitintis vabzdžiu, palieka jo „kailiuką“ toliau ieškoti naujų aukų. Dėl šių savybių EPN plačiai naudojami kaip ap...
Praėjusių metų gruodį bankrutavo prancūzų vabzdžių auginimo įmonė „Ÿnsect“, tačiau ne ką geriau sekasi ir kitiems šio sektoriaus startuoliams. Pasak ekspertų, vabzdžių bei lervų auginimo verslas kol kas nėra itin perspektyvus.
Šiandien pasaulyje žinoma daugiau kaip 200 parazitinių ligų, keliančių realų pavojų žmogaus sveikatai, o jų platintojais dažnai tampa tiek laukiniai, tiek naminiai gyvūnai. Kova sudėtinga, nes parazitai dažnai lieka nepastebėti – jie „nematomi“ kasdienėje aplinkoje, todėl grėsmė dažnai nuvertinama.
Punios šilo gamtiniame rezervate, vykdant bioįvairovės monitoringą, aptikta itin reta, išskirtinio gyvenimo būdo ir išvaizdos musė (Ogcodes gibbosus). Tai keistamusių (angl. odd–looking flies) arba mažagalvių musių (angl. small–deaded flies) (A...
Turbūt esate girdėję posakį „saldžių sapnų – ramių blusų“. Nors šis posakis dažnai vartojamas kaip palinkėjimas, blusos iš tiesų sukelia daug nerimo. Be to, jos yra sunkiai išnaikinamos ir, priešingai nei daugelis mano, aktyviausios būna dieną.
Šoklūs ir spragsintys vabaliukai spragšiai vis dažniau pastebimi daržuose, tačiau ne visi žino, kad žalingos tik jų lervos. Apsisaugoti nuo jų gali padėti ir seni, ir nauji metodai.
Su visuotiniu atšilimu bei suaktyvėjusia tarptautine sodininkystės ir dekoratyvinių augalų prekyba Europoje paplito straubliukų (Curculionidae) šeimai priklausantis kenkėjas – plačiapilvis pjovėjas. Masinis šio vabzdžio paplitimas užfiksuotas jau trylikoje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Ieškoma efektyvesnių...
Kurkliai, kuriuos dar kitaip galėtume vadinti svirpiančiais kurmiais ir kitais įdomiais pavadinimais, darže yra dideli slapukai, juos pamatyti itin sunku, bet niekada nepraslysta pro akis jų darbų pėdsakai – išrausti urveliai, primenantys labirintus, ir apgraužtos daržovės. Tiems, kurie jau nuleido rankas bekovodami su šiais ...
Pavasarį šylant orams vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje ir neretai, grįžus iš smagių iškylų, parsinešame „dovanų“ – įsisiurbusią erkę arba randame ją augintinio kailyje. Nemalonu? Ir net labai. Įdomių žinių pateikia biologai, o visuomenės sveikatos specialistai primena apie erkių platinamas liga...
Dažnai dėl kvapų keiksnojamos gyvulininkystės fermos, tačiau šioje srityje jos turi naują stiprų varžovą – vabzdininkystę. Danijos aplinkos apsaugos agentūra mano, kad net ir dvokiančios vikšrų augintojų įmonės privalo laikytis aplinkosaugos reikalavimų, nors sunkiai sekasi tai pasiekti. Lietuvoje taip pat steigiasi toki...
Vabzdžių, lervų ir kitokių panašių gyvių valgymas bei įteisinimas ES ir atskirų šalių reglamentuose seniai nėra naujiena. Neseniai tokių „patiekalų“ sąrašas Europoje pasipildė nauju ingredientu. Aiškinomės, ar lietuviai taip pat visa tai valgo?
Bitės yra vieni iš pagrindinių augalų apdulkintojų, todėl stebint bičių populiacijų mažėjimą jų sveikatai skiriama vis daugiau dėmesio. Bitininkams galvos skausmą kelia nepalankios sąlygos, tarp kurių – pesticidų naudojimas, klimato kaitos keliami iššūkiai, kitos aplinkosaugos problemos, taip pat bičių ligos. Vytauto D...
Nueinanti valdžia aktyviai propaguoja vadinamuosius „alternatyvių baltymų srities startuolius“. Agromaisto sektoriaus plėtra būtent šia kryptimi susirūpino ne kas kitas, o Energetikos ir inovacijų ministerija (EIM). Lietuvoje auginsime ir perdirbsime ne tik vabzdžius bei lervas, bet ir kursime ląstelinių produktų, alternatyvų ...
Vabzdžių auginimas, reklamuojamas kaip maisto tausojimo revoliucija, dabar yra karštų diskusijų centre – Europos reglamentuose dar gausu spragų, o pati vabzdžių auginimo pramonė kelia pavojų tiek aplinkai, tiek ir... patiems vabzdžiams.
Buvo manoma, kad bene dažniausiai itin patogeniškas paukščių gripo virusas H5N1 perduodamas oru, todėl naminių paukščių ūkių tankumas turėjo įtakos ligos plitimui. Tačiau naujausi britų mokslininkų tyrimai rodo kitus rezultatus, o štai japonai aptiko dar vieną galimą mirtino viruso pernešėją.
Kasmet buksmedinis ugniukas vis daugiau žalos pridaro Lietuvoje itin pamėgtiems buksmedžiams. Vos per vieną sezoną kenkėjo apnikta išpuoselėta visžalė gyvatvorė ar iš augalo suformuotos figūros gali visiškai nudžiūti ir nieko kita neliks, kaip jas pašalinti. Pirmą kartą Lietuvoje pastebėtas 2018 m. Vilniaus rajone ugn...
Jeigu manote, kad veja visada pjaunama tokiu pačiu aukščiu – klystate. Jeigu nupjautą žolę visada išnešate į komposto dėžę, galbūt verta to atsisakyti – kai kuriais atvejais naudinga ją paskleisti ant vejos. Apie vejos priežiūros subtilybes, jų tręšimą ir apsaugą nuo ligų bei kenkėjų pasakoja VDU Žemės ūki...
Auginti morkas gana paprasta, tačiau kartais kyla sunkumų, ne visada sulaukiame saldaus, sultingo ir traškaus derliaus. Taigi – su kokiomis auginimo problemomis susiduria daržininkai?
Gegužės 31 d. iš Lietuvos zoologijos sodo į natūralias buveines buvo paleista net 200 saugomų niūriaspalvių auksavabalių, kurie buvo išveisti tęsiant su Lietuvos gamtos fondu vykdyto projekto „Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas“ veiklą. Šie vabzdžiai penkerius metus buvo pa...
Pavasaris vis krečia išdaigas. Belieka tikėtis, kad, sniegui nutirpus, nebus didesnio šaltuko ir sulaukę šiltesnių dienų augalai vystysis visavertiškai. Ūkininkų laukia nemažas iššūkis – persiplanuoti darbus, nes dalis žemės ūkio darbų: vasarojaus sėja, pasėlių apsauga nuo kenksmingųjų organizmų, a...
Nuo seno vyravusį gyvūnų rūšių atpažinimą pagal jų išorines savybes šiuolaikiniuose mokslo tyrimuose papildo ir kiti metodai. Vienas jų – tai organizmų palyginimas ir atskyrimas, naudojant molekulinius požymius – ląstelėse glūdinčias DNR sekas. Jų pagrindu pasiseka aptikti slapiąsias rūšis dar vadinamas rū...
Erkės pavojingos dėl jų pernešamų ligų sukėlėjų, iš kurių Lietuvoje ligą žmonėms dažniausiai sukelia Laimo boreliozės bakterijos (spirochetos), erkinio encefalito virusas, rečiau – Anaplasma genties pirmuonys. Pastarieji pavojingesni naminiams gyvūnams, ypač šunims ir arkliams. Babesia genties pirmuonių sukelta infekci...
Įšalo žemėje nėra, galima pasikapstyti šiltnamyje. Dalį darbų jau buvo galima atlikti rudenį, bet rūpestėlių liko ir pavasariui. Ką svarbu nuveikti ir suplanuoti jau kovo pradžioje?
Kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse jau prekiaujama duona, makaronais, šokoladu, kitais maisto produktais, kurių sudėtyje yra ingredientų iš vabzdžių. Tokius produktus tiekti ES rinkai gali tik įmonės, kurių paraiškas patvirtina Europos Komisija (EK).
Vilniaus regiono maisto atliekas tvarkantis UAB „Energesman“, administruojantis Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą, investuoja 1 mln. Eur į inovatyvią vabzdžių lervų technologiją. Jau šį pavasarį gyventojų virtuvės atliekos bus pradėtos maitinti naminių musių lervoms, iš kurių vėliau bus gaminami...
Kasmet didėjant gyventojų skaičiui planetoje, vienas svarbiausių klausimų, į kurį atsakymų ieško tiek mokslininkai, tiek verslininkai – kaip išmaitinti milijardus žmonių. Kai kurie iš jų siūlo atsigręžti į europiečiams naują maisto šaltinį – vabzdžius. Nors mūsų šalies vartotojai į tokius produktus ...
LAMMC Miškų institutas prisideda vykdant Nacionalinės mokslo programos projektą „Dirvožemio savybių, grybų ir vabzdžių bendrijų dinaminiai pokyčiai ir atsikūrimas po plynų kirtimų ir biomasės naudojimo pušynų ekosistemose“. Tyrimas pradėtas vykdyti 2020 metų pavasarį plynose pušynų kirtavietėse.
Artėjantys 2024-ieji pagal Rytų kalendorių bus Žaliojo medinio drakono metai. Išlydėdamas senuosius, juodojo vandens triušio metus, Lietuvos zoologijos sodo Kinijos vandens drakonas kviečia su juo susipažinti iš arčiau, o gruodžio 28 dieną jis išpranašavo, ką žada 2024-ieji.
Pastaraisiais metais vis dažniau pavasarines daržoves atakuojantys juodi, kuproti „kirminai“ verčia nerimauti daržininkus, ypač tuos, kurie daržoves augina mažuose sklypuose ir nenaudodami insekticidų. Tai kraujažolinio grublio (Galeruca tanaceti) lervos.
Vabzdžių viešbučių Lietuvoje pradėjo rastis ne taip seniai, labiau vaikų edukacijos sumetimais, noro skiepyti meilę gyvajai gamtai, paprastai nė nepagalvojant ir apie kitas jų funkcijas. „Mėgstu formulę „win-win“, kai abi pusės laimi, o štai kompromisas man nėra tinkamiausias sprendimas, nes abi pusės lieka kažkuo...
Netoli Vilniaus keliasdešimt avilių laikantis Dainius Noreika sako, kad dabar bitėms pereinamasis laikotarpis: „Kaip žmogus, ruošdamasis nakčiai, nusiprausia, išsivalo dantis, taip ir bitės dar šiek tiek pasisukioja aplink avilį, bet toli neskrenda, greitai grįžta vidun ir netrukus ims burtis į kamuolį.“ K...
Slyvinis pjūklelis sodininkams kelia daug rūpesčių. Jeigu perpjovus pažeistą slyvos vaisių matomos išgraužtos landos, o vietoj kauliuko – ertmė pripildyta smulkių, trupiniškų ekskrementų, veikiausiai tai – slyvinio pjūklelio darbas. Tad kas padėtų mažinti slyvinių pjūklelių plitimą?
Zyziantys ir geliantys vabzdžiai vasarą kelia nerimą plušantiesiems soduose ir daržuose, sodybų gyventojams ir poilsiautojams. UAB „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės specialistai pastebi, kad, perkopus vidurvasarį, ypač agresyvios tampa vapsvos. Įmonės vadovas Liutauras Grigaliūnas pataria, kaip jų saugotis ir primygti...
Ilgus metus situacijai gerėjant, nuo 2010 m. Europoje biologinė įvairovė gėluose vandenyse pradėjo stagnuoti. Šią situaciją įvertino tarptautinė mokslininkų grupė, kurioje pirmąkart dalyvavo ir Lietuvos Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker). Tyrime siekta išsiaiškinti bestuburių biologinės įva...
Kartu su visuotiniu atšilimu bei suaktyvėjusia tarptautine sodininkystės ir dekoratyvinių augalų prekyba, Europoje paplito straubliukų (Curculionidae) šeimai priklausantis kenkėjas – plačiapilvis pjovėjas (Otiorhynchus armadillo). Masinis šio vabzdžio paplitimas užfiksuotas jau 13-oje šalių, tarp jų ir Lietuvoje.
Kaip kiekvieną pavasarį, taip ir šį, atšilus orams, atbunda įvairiausi kenkėjai. Lietuvoje plačiai paplitę įvairių rūšių ūsuočiai ir kai kurių jų rūšių lervos dažnai apninka medinius ar rąstinius namus, pirteles, medinius ūkinius pastatus. Ką apie šiuos kenkėjus, jų naikinimo būdus ir prevenciją reikėtų žinoti ...
2022 metų rudenį paprastojo pušinio pjūklelio lervos kai kuriuose Ignalinos regiono miškuose masiškai graužė spyglius. Nuo 10 iki 100 % spyglių jie nugraužė Vaišniūnų girininkijoje, 1016 ha plote, Minčiagirės – 48 ha plote. Pavienių žalos atvejų užfiksuota Kaltanėnų girininkijoje (nuo 2023 m. ji pervadinta į Tve...
Jei turite sode ežį, jums labai pasisekė! Šis mėsėdis naikina kenkėjus: gaudo vabzdžius, vikšrus ir lervas, užkandžiauja sraigėmis, šliužais ir pelėmis. Kieno sode ežys, to derlius didesnis! Tačiau kaip jį prisivilioti, jeigu pats neužklydo? Pasakoja Edita Medeina, gamtininkė ir želdynų profesijos mokytoja.
Ar ežys sode naudingas?
Taip, be ...
Vakar (trečiadienį) Kėdainių rajone, Akademijoje, atidaryta tradicinė tryliktoji žemės ūkio technologijų ir inovacijų paroda „Agrovizija 2022“, kurią surengė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) bei Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA). Parodoje pristatomos inovatyvios auginimo technologijos, žemės ūkio tec...
Pavasaris jau dūzgia bitėmis – žydi šalpusniai, lazdynai, netrukus medumi pakvips blindės. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doc. dr. Algirdas Amšiejus tvirtina, jog bičių šeimai per sezoną reikia maždaug 70 kg maisto, bet juk bitininkas irgi nori savo dalies. Bičiulis prisimena savo mokytoją prof. Justiną Straigį (1935...
Didelių rūpesčių nekeliantis ir ekologiškas sodas – kiekvieno sodininko svajonė. Tačiau gamta yra įvairi, turtinga ne tik mums naudingų, bet ir kenkiančių gyvių, tad vis dažniau daržui ar gėlynui, kur bėgioja vaikai ir augintiniai, ieškome natūralių priemonių. Organiniais papildais norime stiprinti augalus, gerinti būsim...
Sąvoka „žiedinė ekonomika“ jau girdėta daugumai mūsų šalies gyventojų. Kaip gyventi tvariau, panaudoti tai, kas lieka gamybos cikluose, kur dėti maisto ar žemės ūkio atliekas, sprendimų ieško kiekviena civilizuota pasaulio šalis. Stanislavas Tracevičius vienintelis Baltijos šalyse investavo į skaidžiomis atliekomis mintančių juodųjų plokščiamusi...
Neatskiriami dirbančiųjų žemės ūkyje ar poilsiaujančiųjų gamtoje palydovai – įkyrūs kraujasiurbiai upiniai mašalai, zyziantys ir besikandžiojantys uodai, gyliai, akliai, įgelti besitaikančios širšės ir bitės. Vabzdžių įkandimai, įgėlimai – skausmingi, sukelia niežulį, kai kuriais atvejais gresia ir alerginės reakcijos. Nuo vabzdžių ne mažiau ken...
Kauno r. Babtų sen. kartu su tėčiu ūkininkaujantis Andrius Rudinskas pasakojo šiemet pasėję apie 70 ha ‘Fuego’ veislės pupų. Nors jų vidutinis derlingumas apie 6 t/ha, tokio derliaus šiemet tikėtis būtų naivu.
Pupomis susivilioję ūkininkai per ketverius metus jų plotus išplėtė net dešimt kartų – nuo 7 tūkst. ha 2013 m., iki 72 tūkst. ha šiemet...
.gif)
