Trąša ar atlieka, tręšti ar utilizuoti – tokie klausimai keliami dėl nuotekų dumblo panaudojimo laukams tręšti auginant žemės ūkio kultūras. Vakarų Europos šalys jau „atsikando“ tręšimo nuotekų dumblu ir tokią praktiką vis dažniau vadina „Trojos arkliu“ žemės ūkiui, nes tradiciniai...
Drėgnas ir šiltas ruduo gali gerai išryškinti rapsų šaknų gumbo riziką. Plasmodiophora brassicae infekcijai palankios drėgnos dirvos sąlygos – patogeno zoosporos juda dirvos vandeniu, todėl didesnė rizika kyla užmirkstančiose, prasčiau drenuojamose lauko vietose. Ypač palankus derinys – drėgna dirva ir auk...
Siekiant padidinti energijos naudojimo efektyvumą žemės ūkio srityje, žemdirbiai skatinami pereiti prie neariamojo ūkininkavimo, kuris gerina ir tausoja dirvožemį. Plačiau apie tai Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) tinklalaidėje „Žalieji pokalbiai“ pasakoja ūkininkas Augustas Masevičius, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalin...
Rugsėjo pradžioje apie 300 traktorių ir tūkstančiai protestuotojų suvažiavo į Kopenhagos centrą. Žemdirbiai protestavo prieš naują tręšimo ir azoto reguliavimo įstatymą, kuris yra platesnės Danijos žaliosios pertvarkos dalis. Tai ne vien paprastas ūkininkų ir valdžios konfliktas, o signalas visai Europai: azoto klausimas iš ...
Šiame straipsnyje siekiama supažindinti skaitytojus su neariamųjų žemės dirbimo technologijų būkle, mokslinių tyrimų rezultatais, praktinio taikymo patirtimi Lietuvoje ir galimomis šių technologijų raidos kryptimis.
Kol vieni miške vis dar palieka nereikalingas atliekas, kiti savanoriškai prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio vaizdo kameros neseniai užfiksavo kelis pažeidėjus, į teritoriją atgabenusius žaliąsias atliekas. Tuo metu to paties regioninio padalinio Ropėj...
Pastaruoju metu LŽŪKT vis dažniau sulaukia klausimų apie dirvožemio tyrimus, atliekamus skirtingose laboratorijose. Dažniausiai kyla neaiškumų, kodėl vienose laboratorijose, pavyzdžiui, pH nustatomas KCl ištraukoje, kitose – vandens (H₂O) ar CaCl₂ ištraukoje, kodėl gauti rezultatai skiriasi ir ar juos galima tiesi...
Pakruojo r. Grikpėdžių kaimo jaunoji ūkininkė Austėja Švereikaitė – viena geriausių rajone. Jos ūkį vertinimo komisija pristatė konkursui „Metų ūkis“. Austėja iš tėvų paveldėjo ūkininkavimo geną ir prieraišumą žemei, todėl be svarstymų pasirinko agronomijos studijas. Dabar ji – Vytauto Didžiojo univer...
Melioracijos statiniai, statyti sovietmečiu, kasmet kelia vis daugiau problemų žemdirbiams. Kaip rodo 2025 m. duomenys, kuriuos apibendrino Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC), net 173 tūkst. ha mūsų šalies melioruotos žemės vertinama kaip blogos būklės. Todėl vis garsiau kalbama, kad melioracijos atnaujinimas šiandien yra ne pasirin...
Nuo 2026 m. liepos 1 d. Europos Sąjungoje įsigaliojo naujas Reglamento (ES) 2023/915 dėl teršalų maisto produktuose nuostatos – tam tikriems grūdams ir javams prilyginamoms kultūroms pradedami taikyti didžiausi leistini nikelio kiekiai.
Varpinė medlieva – Lietuvoje invazine rūšimi pripažintas erškėtinių (Rosaceae) šeimos krūmas, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Dėl valgomų vaisių ir dekoratyvios išvaizdos XIX a. pradėtas auginti soduose, tačiau ilgainiui išplito natūraliose buveinėse ir šiandien aptinkamas daugelyje &...
Mikroplastikų tarša šiandien laikoma viena opiausių pasaulinių ekologinių problemų. Nors šios mikroskopinės dalelės gali būti beveik nematomos plika akimi, jų poveikis gamtai ir žmogaus sveikatai milžiniškas. Reaguodami į šias grėsmes, mokslininkai ieško inovatyvių sprendimų. Vienas jų – pasitelkti...
Po ilgų derinimų ir konstruktyvių diskusijų suderinti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai. Atnaujintas aprašas patvirtintas bendru aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu.
Nacionalinė žemės tarnyba atkreipia dėmesį, kad asmenys, norintys įveisti mišką savo privačioje ne miškų ūkio paskirties žemėje, pavyzdžiui, žemės ūkio ar kitos paskirties sklype, privalo gauti NŽT sutikimą.
Tauragės rajonas – gyvybingas ir įvairialypis žemės ūkio regionas, kuriame veikia tūkstančiai ūkių. Čia susipina smulkių, vidutinių ir stambių ūkių patirtys, o augalininkystė dažnai eina koja kojon su gyvulininkyste ir ekologiniais sprendimais. Nors stambieji ūkiai valdo didžiausius plotus, didžioji dalis rajono ūkininkų yra smulkieji ir v...
Gegužės 14 d. 11 val. Vilniuje, prie Žemės ūkio ministerijos (Lelevelio g. 6), Telšių rajono ūkininkų sąjunga (TRŪS) planuoja viešą akciją, kurios metu bus pristatytas „mėšlo tręšimo planas“ ir praktiškai parodyta, kaip jis veikia realybėje. Žemaičiai žemdirbiai siekia atkreipti dėmesį į perteklinę ...
Šiuolaikinis žemės ūkis gyvena informacijos pertekliaus sąlygomis – rinkoje siūloma daugybė naujų veislių, trąšų, augalų apsaugos produktų ir technologinių sprendimų, kurių kiekvienas pristatomas kaip geriausias pasirinkimas. Vis dėlto realybė Lietuvos laukuose dažnai parodo kitą vaizdą: ne viskas, kas veikia kitose ša...
Šiandienos žemės ūkyje, kai produkcijos supirkimo kainos dažnai vos padengia savikainą, vienas svarbiausių ūkių išlikimo veiksnių tampa pašarų kokybė ir jų gamybos savikaina. Todėl vis didesnę reikšmę įgyja baltymingų ankštinių žolių auginimas.
Pavasarį svarbiausias klausimas – kiek azoto iš tikrųjų yra dirvožemyje? Nuo to tiesiogiai priklauso tręšimo normos, augalų startas ir galutinis derlius. Efektyvus ir ekonomiškai pagrįstas tręšimas prasideda nuo dirvožemio tyrimų, kurie parodo realų Nmin kiekį. 2026 m. pavasarį tai ypač aktualu: trąšų kai...
Europos Komisija (EK) šių metų pradžioje priėmė sprendimą, kuriuo leidžiama tręšiant laukus prie įprastos 170 kg/ha azoto normos papildomai naudoti 80 kg/ha RENURE (angl. REcovered Nitrogen from manURE) perdirbtus gyvulių mėšlo produktus. Kitos Europos Sąjungos (ES) šalys jau siekia tuo pasinaudoti, o Lietuva dar tik ...
Ūkininkų veikla susijusi su daugybe iššūkių – kylančiomis išteklių kainomis, dėl erozijos mažėjančia užaugintos produkcijos verte, sunkiai prognozuojamomis meteorologinėmis sąlygomis ir griežtėjančiais aplinkosauginiais reikalavimais. Tarp visų šių kliuvinių augintojams tenka manevruoti ir valdyti savo verslą. P...
Metų pabaigoje ūkininkų bendruomenės rinkosi į kasmetinius apdovanojimus – savotiškas derliaus šventes, kuriose derliumi tapo neišsemiamos patirtys. Ūkininkai prisiminė, kad šalnos, lietūs ir krušos buvo ne vieninteliai iššūkiai, su kuriais jiems teko susidurti pernai. Jie aptarė ir paslapti...
Kai nuo eglučių nuimami žaisliukai ir šokoladinių saldainių kalnai virtuvėje reikšmingai sumažėja, tai reiškia viena – šventės baigėsi, o naujas sezonas jau trypčioja prie slenksčio, pasiruošęs pateikti naujų iššūkių. Jei manote, kad sausio mėnuo bus gailestingas po visų švenčių links...
Vėlyvas ir nekokybiškas arimas nėra sprendimas, veikiau – naujų problemų ieškojimas. Kai mikroorganizmų veikla jau sulėtėjusi, o dirva drėgna ir šalta, tokie darbai gali tik pabloginti jos būklę. Laiku atliktas, kokybiškas arimas arba tinkamai parinkta alternatyvi technologija – raktas į ilgalaikį dirvožem...
Pastaruoju metu vis daugiau žemdirbių atsigręžia į svarbiausią savo ūkio išteklių – dirvožemį. Norint užauginti ne tik gausų, bet ir tvarų derlių, vien technikos ar trąšų nepakanka – būtina rūpintis dirvožemio sveikata. Jo gyvybingumą palaiko atsakingas ūkininkavimas: organinių medžiagų papildymas, sėjomaina, tausojamas...
Vandens panaudojimas, jo kokybės išsaugojimas bei maisto medžiagų valdymas – svarbi tema ne tik žemės ūkyje dirbantiems, bet ir visuomenei. Šis klausimas susijęs ir su vandens kokybe – juk veikla, leidžianti sulaikyti laukų dirvožemiuose esamas, mineralinėmis ir organinėmis trąšomis papildomas maisto medžiag...
Pamatęs vėlyvą arimą ar norą arimu paslėpti sniegą, prisimenu Franklino D. Ruzvelto frazę: „Tauta, kuri naikina savo dirvožemį, naikina pati save.“ Kiekvienas ūkininkas žino, kad viskas, ką užaugina, priklauso nuo dirvožemio ir kritulių, kurie ant jo iškrenta. Be šių gamtos išteklių žlugtume. Tačiau dirvožemis sv...
Žieminių kultūrų sėja daugelyje ūkių jau baigta. Kaip ir kasmet, didžiąją žiemkenčių pasėlių dalį sudaro žieminiai kviečiai ir rapsai. Kaip pastebėjo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doc. dr. Vytautas Liakas, sėja yra viso derliaus pamatas. „Jei nepasidaro gero pamato, nepastatys nieko. Nes tai – pamatini...
Augalų mitybos elementų balanso skaičiavimas yra svarbus įrankis, padedantis optimizuoti tręšimą ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Maisto medžiagų balanso skaičiavimas leidžia įvertinti, kiek maistinių medžiagų patenka į dirvožemį ir kiek jų išnešama su derliumi, taip padedant išvengti maistinių medžiagų trūkumo...
Šiaurės Prancūzijoje yra daug vietos olandiškam vištų ir kiaulių mėšlui arba jų mišiniui. Tai teigia Alphonse'as Tijsas, prekybos trąšomis įgaliotinis Mansėje, Prancūzijoje. Tačiau paklausa kol kas išlieka menka.
Atėjo žieminių rapsų sėjos metas, bet, kaip ir tikėtasi, darnų sėjos planavimą sujaukė praūžusi audra. Dar kurį laiką augintojai prisimins šį reiškinį, analizuos pasekmes, stebėsis paprastų žmonių abejingumu. Kodėl prisiminiau abejingumą? Teko skaityti pasvarstymų, kad žemdirbiams niekuomet nėra gero oro. Įdomu, ką galvoja žmogus, ...
Džiugu, kad vis daugiau žmonių supranta globalią miško naudą ir vertę, kad jiems ne tas pats, kaip naudojamas ir atkuriamas mūsų visų turtas. Tačiau kartu su rūpesčiu galima išvysti ir nemažai nerimo, o dažniausia to priežastis – plyni kirtimai. Buvo miškas – ir štai jo nebėra, iškirto!
Kiekvienas žmogus savąjį pašaukimą, teikiantį gyvenimo džiaugsmą, atranda savaip. „Sliekynės“ ūkio šeimininkei Dovilei Padūmienei tai buvo dovanotas kibiras sliekų, paskatinęs įsteigti sliekų fermą ir turėti galimybę pačiai dėlioti savo gyvenimo ritmą.
Pakvipo pavasariu, šiluma atidengė pasėlius, tik Šiaurės Lietuvoje sniego danga traukiasi nenoriai, dėl to augintojai nerimauja dėl snieginio pelėsio. Žinoma, jo paplitimo tikimybė yra, bet tikėkimės, kad labai menka. Pamačius pasėlius, kiekvieno ūkininko galvoje pradėjo suktis mintys, kaip savo ūkyje užauginti kuo daugiau produkci...
Vis dar galima laukuose pamatyti plūgus – nors daug duomenų paskelbta apie neigiamą vėlyvo arimo poveikį dirvožemiui, bet yra atvejų, kai arimą galima pateisinti – tai gyvulininkystės krypties ūkiai. Žinoma, galima mėšlą įterpti ir kitokiais būdais, bet kraikinį mėšlą užarti yra paprasčiau. Savaime suprantama, reikia la...
Dažnai girdime apie žiedinę ekonomiką ir daugeliui šis terminas asocijuojasi su atliekų perdirbimu. Tačiau, kalbant apie žiedinės ekonomikos principus, būtina pabrėžti, kad svarbiau ne pats perdirbimas, o siekimas, kad atliekų nesusidarytų arba jų būtų kuo mažiau. Girdėjome, kad žiedinė ekonomika skatina atsisakyti perteklinio vartojimo, ...
Po derliaus nuėmimo likę šiaudai gali tapti pašaru, biokuru, gyvulių kraiku, panaudoti mulčio gamybai, šilumą izoliuojančia ar stogų dangos medžiaga. Taip pat šiaudai gali būti susmulkinami ir įterpiami į dirvą, taip juos paverčiant viena geriausių organinių dirvožemio trąšų.
Gamtos išbandymai, rinkos pokyčiai, teisės aktai, skaitmeninimo procesai – galima būtų vardinti ir dar daugiau. Visa tai – ūkininkų realybė, nuolat verčianti atsakingai priimti skirtingus sprendimus. Kada gali padėti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) konsultantai? Kalbamės su LŽŪKT augalininkystės paslaugų vado...
Bulgarija asocijuojasi su išskirtine gamta, pakankamai švelniu klimatu, rožėmis, būdingu Balkanų šalims maistu, saulės išlepintais vaisiais ir daržovėmis, o ekonominius ir socialinius šalies aspektus palikime šios srities specialistams. Mus labiausiai domina tradicinis žemės ūkis. Gali susidaryti nuomonė...
Augalininkystė ypač svarbi tenkinant gyventojų vartojimo poreikius ir aprūpinant gyvūnus pašarais, o pastaruoju metu vis labiau ryškėja šios žemės ūkio srities reikšmė energetikai. Socialinė bei mokslinė ir techninė pažanga, taigi, ir ekonominė plėtra lemia intensyvesnį elektros energijos ir transporto degalų vartojim...
Selektyvi atmintis mus dažnai gelbsti nuo blogų prisiminimų, tačiau taip jau atsitinka, kad gelbėdama nuo blogų, ištrina ir prisiminimus apie gerąsias patirtis. Dar nekalbėkime apie trąšas, nors jau yra patręšusiųjų rapsus karbamidu, tai palikime skilčiai „Be komentarų“ ir prisiminkime populiarų, nuo seno Lietuvo...
Dažnai girdime augintojų diskusijas apie dengiamuosius augalus: kokius geriausia sėti, kokia jų nauda, geriau daugianaris mišinys ar užtenka keleto augalų ir t. t. Dengiamieji augalai apsaugo ir pagerina dirvožemio derlingumą, užkerta kelią erozijai, pagerina maistinių medžiagų ir vandens prieinamumą bei dirvožemio kokybę. Šie augalai suteikia d...
Skaitome daugybę pasvarstymų apie mineralinių trąšų brangimą, galimą tręšimo normų koregavimą ir tikėtinas to pasekmes augalų produktyvumui. Gal nereikėtų panikuoti ir svarstyti kaip bus, jei nepatręšime perteklinėmis azoto normomis, o ramiai pasvarstyti apie trąšų efektyvumo didinimo galimybes?
Žemės dirbimas ir tręšimas – vieni svarbiausių ve...
Kęstutis Žiūra, Vita Tilvikienė, Rimantas Čiūtas ir Egidijus Zvicevičius negailėjo pagyrų pluoštinėms kanapėms.
Pluoštinės kanapės yra gamtai palankiausių žemės ūkio kultūrų penketuke. Jos per vegetaciją iš aplinkos sugeria gerokai daugiau anglies dvideginio (CO2) negu miškas. Pluoštinių kanapių plotus verta didinti ne tik dėl to, kad jos reik...
Dirvožemio sveikatingumas ir gyvybingumas pirmiausia susijęs su organinių medžiagų kiekiu ir kokybe. Jų kiekis yra vienas pagrindinių dirvožemio kokybės rodiklių, kuris rodo jo atsparumą fizinei ir biologinei degradacijai. Jei laukas ilgesnį laiką užsėtas augalais, dirvožemio fizines ir agrochemines savybes mažiau keičia k...
.gif)
.jpg)
