Naujosios Zelandijos pieno ūkininkai turi ruoštis sudėtingam sezonui: potencialiai labai stiprus klimato reiškinys „El Ninjo“ greičiausiai sukels ilgalaikę sausrą ir didesnes pašarų sąnaudas. Taip pat pranešama, jog dėl „El Ninjo“ smarkiai išaugo ir pasaulinės cukraus bei kviečių kainos,...
Klimato kaita keičia miestų planavimą visame pasaulyje. Intensyvėjančios liūtys, dažnėjantys ekstremalūs orų reiškiniai ir stiprėjantis karščio salų efektas verčia ieškoti naujų sprendimų, kaip valdyti vandens perteklių ir kartu kurti kokybiškesnę gyvenamąją aplinką. Tačiau VILNIUS TECH Architektūros vientisųjų studij...
Šiandien vis daugiau kalbama apie poreikį gerinti dirvožemio būklę. Vienas iš būdų – organinės anglies kiekio didinimas dirvoje. „Deja, apie anglies ūkininkavimo principus ir naudą žinome mažai“, – pripažino Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos pirmininkas Tautvydas BEINORAS. Jį kalbina...
Pasak klimatologo Silvestro Dikčiaus, klimato kaita Lietuvoje jau seniai nėra abstrakti ateities prognozė – konkrečius orų pokyčių ženklus galima matyti ir jausti jau šiandien. Prognozuojama, kad iki 2035-ųjų šalyje dažnės karščio bangos, tropinės naktys, intensyvios liūtys, vandens užtvindymai. Besikeičiančių gamtos r...
Neprognozuojami orai – tai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria kiekvienas žemdirbys. Vis dėlto dirbti po atviru dangumi nebereiškia prisiimti visos finansinės rizikos vien tik ant savo pečių. Didelė paspirtis žemės ūkiui – valstybės ir Europos Sąjungos skiriama parama pasėlių draudimo įmokoms kom...
Daugėlaičių k. (Šiaulių r.) didelio daržininkystės ūkio bendraturčiai – agronomai Linas Šateika ir jo sūnus Julius – netoli Kryžių kalno augina morkas ir svogūnus. Morkų šiemet augino 200 ha, o svogūnų – 180 ha. Ūkyje dirba 75 darbuotojai.
Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – intensyvūs gamtiniai reiškiniai.
Gamta žemdirbius baudžia be įspėjimo, o valdininkai – jau pagal aktą. Liūtys skandina laukus, į juos neįvažiuoja technika, srutų rezervuarai dėl milžiniško kritulių kiekio persipildo, tačiau kontroliuojančios institucijos vis tiek randa kaltąjį – žemdirbį. Sankcijų akte juodu ant balto įrašoma: „Srutų rezervuaras ...
Net karo, infliacijos ir kitų pastarųjų metų krizių fone aplinkosauga europiečiams išlieka viena svarbiausių visuomenės problemų. Be to, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkių analizuoti duomenys rodo, kad per dešimtmetį klimato kaitą kaip svarbiausią aplinkosaugos problemą įvardijančių gyventojų dalis padvigubėjo &nda...
Nors valdžiai ekstremalioji situacija jau baigėsi, bet ūkininkui, stovinčiam prie pažliugusio lauko ir žiūrinčiam į jame likusį derlių, – tikrai ne. Kombainai klimpsta „iki ausų“, javai ir pupos lieka nenukulti, daržovės pūva vandenyje, o į laukus neįmanoma įvažiuoti net galinga technika. Ekstremalioji situacija baigėsi Vyriaus...
Kai laukuose telkšo vanduo, bulvės pūva vagose, o kombainas negali įvažiuoti nuimti derliaus, ūkininkas tikisi bent vieno – kad valstybė jam netrukdys gelbėti to, ką dar galima išgelbėti. Tačiau realybė kartais atrodo priešinga: vieni tikrintojai išvažiuoja pro ūkio vartus, kiti jau suka į kiemą. Vieniems reikia...
Panevėžio r. Daniūnų k. su šeima – vyru Giedriumi, aštuonerių ir penkerių metų sūnumis Kajumi ir Oskaru – penktą vasarą arbūzus auginanti Laura Dapkuvienė nesulaukė rekordinio šių metų milžiniškų uogų derliaus pirmiausia dėl nepalankių orų.
Įsibėgėjantį rudenį ūkininkams netrūksta iššūkių: gausios liūtys gerokai apsunkino tiek javapjūtės pabaigą, tiek ir naujos sėjos pradžią. Nepaisant to, darbai nesustoja, o eilėje laukia pasėtų žiemkenčių apsauga nuo piktžolių. Kaip rašoma Linas Agro pranešime žiniasklaidai, rudeninė piktžolių kontrolė gali tapti renta...
Ekonominis neapibrėžtumas ir augančios sąnaudos keičia Lietuvos verslo bei ūkininkų finansinius sprendimus. Šiandien skolinamasi atsargiau, tačiau investicijos į efektyvumą ir atsparumą nesustoja. Apie šias tendencijas, ūkininkų poreikius ir finansavimo galimybes su „SME Bank“ Baltijos šalių vadovu Mariumi BAČIAN...
Lietuviškos bulvės šiemet dar kartą parodė keistą žemdirbio ekonomikos dėsnį: kuo daugiau įdedi į 1 ha, tuo mažiau gali būti pasiūlyta už užaugintą 1 kg. Pavasarį augintojus spaudė šalti orai ir didėjančios sąnaudos, vasarą vienur laukus merkė liūtys, kitur teko laistyti, o atėjus derliaus nuėmimo metui paaiškėjo, kad...
Prasidėjęs ruduo – įtemptas metas šalies ūkininkams: užbaigus javapjūtę ir pasėjus žieminius rapsus, situaciją jaukia gausios liūtys. Nors situacija skirtinguose regionuose skiriasi, žemės ūkio specialistai vieningai sutaria, kad paruošti žieminius rapsus žiemai reikės daugiau pastangų, rašoma Linas Agro praneši...
Rudenį užsukite į Lietuvos kaimą. Viename sode pamatysite ant žemės pūvančius obuolius, kitame – žmogų, kuris jų net neskina, nes nėra kam parduoti. O prekybos centre tuo pat metu stovės lentynos su importuotomis sultimis, džemais, užtepėlėmis ir kitais produktais, kurių žaliava galėtų būti užauginta čia pat – Lietuvos kaime. Vienur ...
Per pasaulį ritasi naujo derliaus banga: kol aruodai pildosi kviečiais ir kitais grūdais, kukurūzai ir sojos dar tik laukia savo eilės. Visa tai akylai stebi ir pasaulio rinkos, reaguodamos tiek į derliaus kokybę, tiek ir į geopolitinius veiksnius, kurių pastarosiomis savaitėmis netrūko.
Kasmet Lietuvoje iššvaistoma beveik 400 tūkst. tonų maisto, maždaug kas penktas produktas iš jų taip niekada ir nepalieka ūkių. Kartais todėl, kad daržovė užaugo ne tokios formos ar dydžio, kokio tikisi pirkėjai, kartais dėl susidariusio pertekliaus, o kartais ūkininkų planus sujaukia pati gamta – šalnos, kaitra...
Kasmet Lietuvoje užauginama daugiau nei 7 mln. t grūdų ir rapsų, o iš jų į užsienio rinkas išvežama apie 5 mln. t. Deja, pastebima, kad vis dažniau lietuviški grūdai neatitinka eksportui keliamų kokybinių reikalavimų.
Lietuvos žemdirbiai šiandien gyvena patirdami nuolatinę įtampą. Vienais metais derlių niokoja sausros, kitais – liūtys ar audros. Vos spėjus susitaikyti su gamtos išdaigomis, tenka derintis prie svyruojančių supirkimo kainų, augančių sąnaudų ir vis sunkiau prognozuojamos rinkos. O virš viso to – nuolat besikeičia...
Situaciją, vertindamas iš politinės ir agronominės perspektyvos, komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, agronomas prof. Viktoras PRANCKIETIS:
Ilgai lauktas šviežių, lietuviškų morkų derlius jau keliauja į parduotuves. Kėdainių rajone užaugintos morkos pirkėjams bus siūlomos po privačiu prekės ženklu, o jų kaina šio sezono pradžioje mažesnė nei pernai.
Už liepos audrų ir liūčių išguldytus pasėlius savidraudos fondas „VH Lietuva“ žemdirbiams išmokės apie 6 mln. eurų draudimo išmokų. Pasėliai pažeisti 46 šalies savivaldybėse, daugiausiai Šiaulių apskrityje, taip pat Kauno, Marijampolės ir Panevėžio regionuose. Dėl krušos pridarytos žalos daug...
Rugpjūčio 1-os vakare pietiniuose ir rytiniuose rajonuose (Alytaus ir Vilniaus apskrityse) buvo stebėtas labai greitas audros debesų formavimasis. Galingiausi audros židiniai sukėlė lokalų, bet stiprų škvalą ir intensyvias liūtis, todėl kai kuriose vietovėse buvo fiksuota reikšminga žala.
Nemuno kilpų regioninis parkas yra viena unikaliausių Lietuvos saugomų teritorijų, stebinanti biologine įvairove. Didžiųjų Nemuno kilpų vietovėse užfiksuota virš 900 augalų rūšių (be samanų), o tai – beveik pusė visos Lietuvos floros atstovų. Miškams, atviriems laukams, pelkėms, smėlynams, vandens telkin...
Nuo liepos vidurio šiaurinėje ir centrinėje Vokietijoje siautėjo audros su kruša, smarkiu lietumi ir stipriais vėjais. Kai kuriuose ūkiuose audra sunaikino prinokusius rapsų ir javų pasėlius, o kituose – kukurūzų, cukrinių runkelių ir vaismedžių plantacijas. Audros taip pat gerokai pasiautėjo ir Lenkijoje.
Lietuvoje žemdirbiams išvairavus kombainus į laukus ir pradėjus imti šiemetį derlių pasigirdo ir paguodžiančių žinių – grūdų supirkimo kainos pasaulyje kyla dviženkliu skaičiumi. Kviečių kainos jau pasiekė metinį aukščiausią lygį, o naujo derliaus kukurūzų – aukščiausią lygį per dvejus metus! Dėl to reikėt...
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje dažni lietūs, vietomis smarkios liūtys ir gūsingas vėjas labiausiai paveikė javų pasėlius šalies vakarų, šiaurės vakarų ir dalyje centrinių rajonų. Žala yra labai netolygi – viename rajone ar net kaimyniniuose laukuose situacija gali skirtis priklausomai nuo dirvožemio, reljefo ir konkretaus...
Šalies daržovių augintojai, per trumpą laiką iškritus mėnesio, o kai kur ir dar didesnei lietaus normai, ne į visus laukus gali įvažiuoti kasti ankstyvųjų bulvių. Traktoriai klimpsta, daržovės mirksta vandenyje. Drėgmės per daug ir kitiems augalams. Kokio tikėtis derliaus, ūkininkai sakė nenorintys nė spėlioti. Tik kaip susitarę tv...
Šio liepos mėnesio pradžia Lietuvos žemdirbiams tapo dar vienu priminimu, kad klimato kaita jau nėra ateities scenarijus – ji tapo kasdienybe, keičiančia ūkininkavimo taisykles. Nors stichiniai reiškiniai daugelyje šalies vietovių buvo lokalūs, jie kartojasi jau kelias savaites iš eilės ir apėmė skirtingus regio...
Rekordinės kaitros Europoje, vis dažnėjančios karščio bangos ir ekstremalūs orų reiškiniai Lietuvoje primena, kad klimato krizė jau nėra tolima ateities grėsmė – jos padariniai jau šiandien daro poveikį žmonių sveikatai, saugumui ir gyvenimo kokybei. Liepos 15-ąją minima Europos Sąjungos (ES) Pasaulinės klimato krizės ...
Pirmoji liepos savaitė pasaulio grūdų rinkose pasižymėjo slūgstančia geopolitine įtampa. Atoslūgį sukėlė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Irano karo eskalacijos susilpnėjimas, o tai, savo ruožtu, stabilizavo BRENT rūšies naftos kainą – ties 72 JAV doleriais už barelį. Vis dėlto, nerimo rinkoms kelia grėsmingos orų prognozės.
Australijos meteorologijos biuras šią savaitę perspėjo, kad atogrąžų Ramiajame vandenyne susiformavo El Ninjo reiškinys, kuris 2026 m. antroje pusėje gali sustiprėti ir tapti vienu galingiausių per pastaruosius septynis dešimtmečius.
Aplinkos ministerija primena, kad prieš kelis mėnesius Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pristatė naują pavojingų meteorologinių reiškinių pranešimo platformą „stebiu.meteo.lt“. Ši sistema sudaro galimybes gyventojams realiu laiku perduoti informaciją apie visoje Lietuvoje stebimus pavojingus orų rei&sc...
Atšilus orams prasideda galvijų ganymo sezonas ganyklose. Galimybė būti lauke, laisvai judėti ir ganytis yra esminė gyvūnų gerovės dalis. Ganyklose galvijai gali daugiau vaikščioti, ilsėtis minkštesnėje aplinkoje, bendrauti tarpusavyje bei elgtis jiems įprastu būdu. Tokios sąlygos gerina gyvūnų fizinę bei elgsenos būklę ir s...
Biržai („Biržiečių žodis“). Gegužės 18-osios vakarą Skrebiškių ir aplinkinių kaimų žmonės dar ilgai prisimins. Ryte pasirodė saulė, vienas kitas debesėlis praplaukė, o po pietų pradėjo gražiai lynoti. Lietaus reikėjo, tačiau vakare prasidėjo tikra liūtis.
Prognozuojamos pavasarinės šalnos kelia nerimą uogininkams, sodininkams ir daržininkams. Jie tam ruošiasi. Tačiau po praėjusio sezono, kai šalnos sunaikino beveik visą uogų ir vaisių derlių, jie tikisi operatyvesnio valdžios įsitraukimo į šalnų rizikų valdymą.
Afrikos Sąjunga (AS) šiemet toliau tęsia Didžiosios žaliosios sienos iniciatyvą, siekdama sustabdyti Sacharos dykumos plitimą ir vystyti žemės ūkį teritorijose, kurias užkariauja smėlis.
Ar norite tręšti tik tiek, kiek iš tikrųjų reikia? Išlaikyti stabilų derlių, bet mažinti sąnaudas? Turėti dirvožemį, kuris geriau atlaiko sausras, liūtis ir technikos poveikį, sumažinti trąšų, dirvožemio gerinimo priemonių naudojimą ir užtikrinti sveiką derlių?
Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) aptarta, kaip įgyvendinamas KRK siūlymas dėl finansinės priemonės apyvartinėms lėšoms gauti, siekiant pagerinti pieno ūkių padėtį. Paaiškėjo, kad tokia priemonė galėtų pradėti veikti ne anksčiau kaip gegužės pabaigoje.
Betonas, asfaltas ir trinkelės miestus paverčia karščio salomis, o netinkamai parinkti augalai gali didinti alergijos riziką. Vis dėlto sprendimas dažnai yra visai šalia – medžiai, krūmai ir natūralios ekosistemos, kurios gali vėsinti miestą, valyti orą ir gerinti gyvenimo kokybę. Kaip turėtų keistis miestų planavimas ir koki...
Mes – europiečiai – turime privilegiją gyventi regione, kur pakanka kokybiško maisto ir apsirūpinimas maistu suprantamas kaip savaiminis dalykas, pamirštant, kad pirmapradė tiesioginių išmokų paskirtis buvo amortizuoti maisto produktų auginimo sąnaudas, ir dar daugiau – užtikrinti vartotojui maisto įperkamumą.
Potvynius Lietuvoje dažniausiai sukelia smarkios liūtys, sparčiai tirpstantis sniegas, upių poplūdžiai ar vėjo sąlygoti vandens patvankos reiškiniai upių žiotyse. Kasmetiniai potvyniai kelia grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei ir turtui, todėl jiems būtina ruoštis iš anksto.
Ispanijoje smarkios liūtys ir stiprūs vėjo gūsiai padarė milijonų eurų žalos žemės ūkiui. Remiantis preliminariu žalos vertinimu, nukentėjo ir didelė dalis žemės ūkio paskirties plotų. Tai apima didelį daržovių auginimo regioną Andalūzijoje, pietų Ispanijoje.
Ilgamečiai stebėjimai rodo, kad Lietuvai vis būdingesni ekstremalūs klimato reiškiniai – stichinės sausros ir liūtys, kurios javų augintojams sukelia daug iššūkių. Problemų sprendimų nuolat ieškoma vedant naujas augalų veisles. Apie selekcijos svarbą su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Ja...
2025-ieji metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). Praėjusieji metai pagal šiltumą buvo penkti nuo 1961 m., užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai...
Per pastaruosius šešerius metus savidraudos fondo filialo „VH Lietuva“ apsidraudusių žemdirbių skaičius išaugo keturis kartus, o apdraustas plotas pasiekė 35 proc. viso galimo apdrausti ploto Lietuvoje – iki 558 tūkst. ha (vidutiniškai Lietuvoje skirtingais metais galima apdrausti 1,5–1,7 mln. ...
LŽŪKT jau daugiau nei 30 metų žengia kartu su žemdirbiais. Galime pasidžiaugti, kad turime stiprų ryšį su klientais, su kuriais dirbame nuo jų verslo pradžios. O dabar ūkiuose besikeičiant kartoms, dirbame su pirmųjų klientų vaikais ar net anūkais.
Kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“ (Raseinių r.) praėjusį ketvirtadienį pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialas „VH Lietuva“ sukvietė į tradicinį metinį ataskaitinį apsidraudusių žemdirbių regioninį susirinkimą. Gausiai susirinkę filiale pasėlius besidraudžiantys ūkininkai aptarė p...
Kakavos pupelių kainos, beveik dvejus metus kilusios, šiemet pastebimai nukrito, tačiau šokolado, kurio paklausa prieš šventinį sezoną išaugo, kainų tai nepaveikė.
.gif)
