Nors apie kooperacijos plėtrą Lietuvos žemės ūkyje kalbama ir diskutuojama ne vienus metus, realybėje spartesnio proveržio vis dar pasigendama. Kooperacijos idėja atrodo patraukli, tačiau ją įgyvendinti praktiškai nėra taip paprasta. Viena iš kliūčių – įsišaknijęs individualizmas. Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Li...
Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas, Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius kartu su Latvijos, Estijos ir Suomijos žemės ūkio organizacijų atstovais susitiko su Europos Sąjungos (ES) komisarais – už že...
Pastaruoju metu Lietuvos žemės ūkyje atsirado naujas madingas žodis – „žaliasis koridorius“. Skamba gražiai – žalia spalva, koridorius, greitis. Atrodo, belieka atidaryti vartus ir leisti važiuoti investicijoms. Ypač jeigu investicijų suma matuojama dešimtimis ar šimtais milijonų eurų. Argumentas paprastas &...
Lietuvos žemės ūkiui šiandien problemų netrūksta. Netrūksta ir žmonių, kurie jas moka labai tiksliai įvardyti. Kalbamės apie paramą, išmokas, taisykles, trąšų ir degalų kainas, rinkas, atstovavimą ūkininkų interesams. Ginčijamės dėl to, kas ką padarė, ko nepadarė ir kas dėl ko kaltas. Visa tai svarbu. Tačiau kartais verta su...
Du tarptautiniai Vokietijos lyderiai – pasėlių savidraudos fondas Vereinigte Hagelversicherung (priklauso ir „VH Lietuva“) bei sodininkystės ir daržininkystės savidraudos fondas Gartenbau-Versicherung nusprendė suvienyti jėgas ir kartu žengti į ateitį.
Lietuvos žemės ūkio stiprybė – ne vien dideliuose ūkiuose. Užaugintos daržovės, vaisiai, uogos, pienas ar mėsa, šeimos ūkyje pagaminta produkcija, tiesioginis ryšys su vartotoju – visa tai yra svarbi Lietuvos žemės ūkio dalis. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai dažnai yra arčiausiai vartotojo, vietos bendruomenės ir žemės, tod...
Biokuro kainoms šokus į dangų, Vyriausybė imasi priemonių, kurios turėtų didinti biokuro pasiūlą ir mažinti kainų šuolių riziką artėjant šildymo sezonui. Numatytas ir konkretus artimiausias tikslas – iki sausio ir vasario rinkai papildomai pateikti iki 125 tūkst. kub. m biokuro. Žaliavos resursų skatinama dairytis ir ž...
Viešojoje erdvėje vis pasirodo žinia, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suprantama – ūkininkai siūlo 3 ar net 4 tūkst. Eur atlyginimą į rankas, tačiau traktorininko, kombainininko ar kito kvalifikuoto darbuotojo vis tiek neranda. Natūraliai kyla klausimas – jeigu atlyginimas toks didelis, kodėl žmonės neina dirbti?
Vasarą ūkininko diena prasideda ne nuo dokumentų, o nuo žvilgsnio į dangų. Ar šiandien lis? Ar pavyks laiku baigti darbus lauke? Netrukus skamba telefonas – keičiasi grūdų kainos, vėluoja detalės kombainui, reikia spręsti, kada ir kaip parduoti derlių.
Prasidėjusi javapjūtė tradiciškai tampa laikotarpiu, kai ūkininkai skaičiuoja derlių ir vertina visų metų darbo rezultatus. Tačiau Lietuvos žemės ūkyje vis aiškiau matyti, kad vien derlingumas nebelemia ūkio sėkmės. Ryškėja kita tendencija: net ir esant panašioms oro sąlygoms, vieni ūkiai dirba pelningai, o kiti susid...
Lietuvos žemdirbių savivaldoje – permainų metas. Beveik tuo pačiu metu dviem svarbioms šalies žemdirbių organizacijoms pradėjo vadovauti nauji lyderiai – Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininku išrinktas Gedas ŠPAKAUSKAS, o Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generaliniu direktoriumi tapo Sigita...
Apie požiūrį į svarbiausias žemės ūkio problemas naujuosius lyderius kalbino „Ūkininko patarėjo“ korespondentas Stasys BIELSKIS.
Lietuvos žemės ūkis per pastaruosius dešimtmečius sparčiai modernizavosi – diegiamos pažangios technologijos, auga eksportas, ūkiai vis labiau specializuojasi. Tačiau vienas svarbus konkurencingumo didinimo įrankis – kooperacija – šalyje vis dar nėra išnaudojamas tiek, kiek galėtų būti. Nors kooperatyvai da...
Lietuvos žemės ūkis šiandien susiduria ne tik su ekonominiais ar klimato iššūkiais, bet ir su vis ryškėjančia demografine problema – sparčiu ūkininkų senėjimu ir kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimu. Jaunieji ūkininkai iki 40 m. sudaro vos apie 11–13 proc. visų žemės ūkio valdų valdytojų, o daugiau nei pusė ...
Vakar valdžiai pasirašius naują koalicijos sutartį bei pradėjus formuoti naujos sudėties Vyriausybę, einamieji bei ateities perspektyvos klausimai niekur nedingo. „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo politologo, ekonomisto Mariaus Dubnikovo apie naujos valdžios perspektyvas bei svarbiausius spręstinus klausimus, ypač žemės ūkio sr...
Europos Komisija (EK) pritarė Žemės ūkio ministerijos pasiūlytiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitimams, kurie leis geriau atliepti žemės ūkio sektoriaus poreikius, efektyviau panaudoti paramos lėšas ir užtikrinti didesnį Strateginio plano priemonių poveikį.
Europos Komisija patvirtino 100 mln. eurų vertės Lietuvos valstybės pagalbos schemą, skirtą remti ūkius ir žemės ūkio veiklą vykdančias įmones, investuojančias į tvaresnę ir modernesnę gamybą. Finansavimas bus teikiamas paskolų forma.
Lietuva šiandien yra šalis, kuri maisto prasme gali apsirūpinti beveik viskuo. Išimčių yra nedaug – pavyzdžiui, kiaulienos vidaus poreikiams pagaminame nepakankamai, todėl dalis jos atsivežama iš aplinkinių šalių. Tačiau kalbant apie grūdines kultūras, pieno pramonę ar paukštininkystę, Lietuva yra ...
Biodegalų ir baltyminių pašarų gamintoja UAB „MESTILLA“ ketvirtadienį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) oficialiai atidarė 70 mln. Eur vertės naują rapsų perdirbimo gamyklą. Nauja infrastruktūra bendrovei kasmet leis perdirbti apie pusę Lietuvoje užauginamo rapsų derliaus.
Lietuvos kaimo istorija dažnai pasakojama kaip laisvės istorija – žmonių, susigrąžinusių teisę į savo žemę, sprendimus ir darbą. Tačiau šiandien vis sunkiau ignoruoti esminį klausimą – ar ši laisvė vis dar reali, ar ji tapo tik deklaracija? Ar ūkininkas yra savo ūkio šeimininkas, ar vis labiau tampa sistemos, tai...
Diskusijos apie maisto kainas, reguliavimą ar valstybės vaidmenį vis dažniau primena bandymą taisyti pasekmes, neieškant priežasčių. Ginčijamės dėl pieno kainų, svarstome Maisto tarybos galias, ieškome pusiausvyros tarp rinkos ir valstybės. Tačiau vis dažniau kyla esminis klausimas – ar apskritai sprendžiame tinkamo lygmens p...
Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę susitiko su žemės ūkio sektoriaus organizacijų atstovais. Susitikime aptarta Europos Sąjungos (ES) bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) naujosios daugiametės finansinės perspektyvos (DFP) kontekste, naujasis Europos Komisijos (EK) siūlomas finansavimo modelis, kiti aktualūs klausimai. Susitikime prez...
Prezidentas Gitanas Nausėda su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu ir Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) šiandien susitiko aptarti ES bendrąją žemės ūkio politiką, jos reformas ir mūsų ūkininkų problemas bei šalies apsirūpinimo maistu perspektyvas. Žemdirbiai teigia, jog esant dabartinei finansavimo situacijai ir augant gamybos ka...
Permainos Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) vadovybėje – generalinio direktoriaus poste Joną Sviderskį keičia Sigitas Puodžiukas. Jo kandidatūrai jau pritarė LŽŪBA prezidiumas.
Ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksta jubiliejinė 30-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2026“ – vienas svarbiausių sektoriaus renginių Baltijos regione. Ūkininkai džiaugiasi, kad šalies valdžiai rūpi kaimo gyvenimas, ...
Pastaruoju metu Lietuvoje daug kalbama apie maisto kainas ir būdus, kaip jas „sutramdyti“. Politikai įsteigė Maisto tarybą (MT), žada daugiau skaidrumo ir socialinio teisingumo maisto grandinėje. Visa tai skamba patraukliai. Tačiau kartais šios diskusijos ima priminti vaikystėje girdėtą pasaką apie stebuklingą lydeką, kuri vie...
Pasaulinės tendencijos rodo proveržį robotikos, dirbtinio intelekto ir kituose inovatyviuose sprendimuose, kurie leidžia žemdirbiams ir agroverslui taupyti išteklius bei gausinti derlių. Modernius sprendimus ūkiams įgyvendinti padedantys specialistai pasakoja, kad dabartinis ūkis nebeįsivaizduojamas be inovacijų, o Lietuva šioje sr...
Kainų reguliavimo problema iškyla vėl ir vėl, kaskart dėl naujų senų aktualijų. Štai šiandien kalbama apie augančias gamybos sąnaudas ir mažėjančias supirkimo kainas. Lengviausia suversti kaltę prekybininkams, bet už jų juk stovime mes visi – Lietuvos gyventojai ir vartotojai. Tai mes norime pigesnių ir kokybišk...
Dviejų pagrindinių Lietuvos žemės ūkio šakų – pienininkystės ir grūdininkystės – atstovai kalba apie dramatišką situaciją šiuose sektoriuose ir apeliuoja į šalies valdžią, kad ši pasyviai nestebėtų, kaip eižėja Lietuvos žemės ūkis. Kartu jie kelia klausimą, ar žemės ūkio pripažinimas nacionaliniam s...
Nuo seno karvė buvo šeimų maitintoja, o dabar dėl agresyvios žaliosios politikos ji tapo kenkėja ir kone klimato kaitos baubas. Šie galvijai net neįtaria, kad tokiais laikomi dėl natūralaus proceso – metano išsiskyrimo jų organizme. Lietuvoje sparčiai nykstantis pieno sektorius dabar ypač apimtas krizės, po kurios dar ...
Pastarojo meto diskusijos dėl Pieno įstatymo ir valstybės bandymų teisiškai „suvaldyti“ gamintojų bei supirkėjų santykius verčia sustoti ir susimąstyti: ar, eidami perdėto reguliavimo keliu, nebandome užgesinti šalies ekonomikos variklių? Šiandienos retorikoje vis dažniau girdime pažadus, kad vienas ar kitas teis...
Lietuvos žemės ūkis visais laikais buvo stiprus tada, kai buvo stiprus dialogas. Ne tik tarp ūkininkų ir valdžios, bet ir tarp pačių ūkininkų, tarp skirtingų sektorių, skirtingų organizacijų, skirtingų regionų. Todėl, kalbėdami apie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmus, pirmiausia turime kalbėti ne apie instituciją, o apie pilietinį dialogą. Rū...
Užsienio šalių piliečių, dirbančių Lietuvoje, kasmet daugėja, bet žemės ūkyje jų dalis išlieka viena mažiausių – ne dėl poreikio stokos, o dėl sudėtingų įdarbinimo procedūrų ir kvotų sistemos, kuri, ūkininkų teigimu, palankesnė kitiems ūkio sektoriams, bet ne žemės ūkiui.
Lietuva pasauliniame žemėlapyje yra maža valstybė – tiek teritorija, tiek gyventojų skaičiumi, tiek ekonomine galia. Tai faktas, kurio nei paneigsime, nei pakeisime. Tačiau mažumas savaime nėra nei silpnybė, nei privalumas – viskas priklauso nuo to, kaip jis išnaudojamas. Globalioje ekonomikoje mažos šalys gali būti iti...
„Pasaulį seną išardysim iš pamatų pačių…“ – šiais „Internacionalo“ žodžiais kadaise buvo žadama nušluoti senąją tvarką, kad gimtų nauja. Praėjus daugiau nei šimtmečiui, ši mąstymo logika niekur nedingo – ji tik pakeitė kalbą. Šiandien politiniame ir vie&s...
Metai mūsų bendrovei nebuvo blogi. Tačiau, vystantis kainų dinamikai, teko susidurti ir su natūraliais iššūkiais. Dabartiniu metu vienas iš didžiausių iššūkių – CO2 emisijos mokesčiai. Mums, kaip prekybininkams, labai sudėtinga šioje situacijoje prognozuoti, kas ir kaip gali nutikti ateityje.
Lietuvos kaimas ir žemės ūkis šiandien gyvena lyg dviejose tikrovėse. Vienoje – modernūs traktoriai, rekordiniai derliai, gamyba, kuri drąsiai žengia į tarptautines rinkas. Kitoje – tyliai tuštėjantys kaimai, uždaromos mokyklos, jaunimo emigracija į miestus ar užsienį, priklausomybių žaizdos ir vis dažniau išsako...
Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, žemės ūkio sektorius iš karto tapo prioritetu: reikėjo atkurti nuosavybę, ūkius, supirkimo rinkas ir eksporto galimybes. Valstybė, siekdama išvengti socialinių krizių kaime, nė nedvejojo – ėmėsi reguliuoti, remti ir kompensuoti. Tuo pat metu žemdirbių organizacijos natūraliai formavosi kaip...
Trečiadienio popietę Briuselyje posėdžiavęs Europos Parlamentas (EP) surengė diskusiją dėl 2028–2034 m. daugiamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto (DFP) projekto sandaros ir valdymo. Nors ir buvo grasinama, kad didžioji dalis europarlamentarų atmes Europos Komisijos (EK) liepą pateiktą ES biudžeto siūlymą, tačiau taip neįvyko. Tad diskusij...
Nuo 2026 m. Europos Sąjungoje (ES) įsigalios Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM), kuris reikšmingai paveiks trąšų kainas. Šis papildomas mokestis bus taikomas ir kitoms, iš trečiųjų šalių importuojamoms prekėms, kurių gamyba išmeta dideles anglies dioksido (CO2) emisijas. Nors mokesč...
Klimato kaita ir bandymai mažinti šio proceso poveikį daro vis didesnę tiesioginę įtaką agrariniam sektoriui įvairiais reikalavimais, kurie iš visų pusių pančioja ūkius, nepaisant netgi to, kad Lietuvoje žemės ūkį ir maisto gamybą jau baigiama pripažinti strategine, gyvybiškai svarbia ūkio šaka. Apie tai, kokia bus to...
Viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta nuomonių, kad Lietuvos žemdirbiai negauna tokios paramos, kokią turėjo gauti pagal stojimo į Europos Sąjungą (ES) susitarimus. Kritikai lygina tiesiogines išmokas už 1 ha su gaunamomis kitų ES valstybių ūkininkų ir neabejoja, kad Lietuvos žemės ūkis yra skriaudžiamas. Tačiau ar viską padarėme, ka...
Žemės ūkio mašinų registro tvarka „sukonstruota“ kyšininkavimui ir pareigūnų papirkimui? O gal STT patarnauja lobistams? Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė pranešimą, kad 14-oje savivaldybių ir VĮ Žemės ūkio duomenų centre (ŽŪDC) ji įvertino traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų prie...
Lietuvos žemės ūkio sektorius šiuo metu balansuoja tarp augančių sąnaudų, kainų svyravimų ir klimato nenuspėjamumo. Nors pieno ir kiaušinių rinkos rodo pozityvias tendencijas, grūdų supirkimo kainos mažėja. Todėl šalies ūkininkai yra priversti ieškoti būdų efektyvinti gamybą ir planuoti investicijas taip, kad i&scaron...
Dažnai viešojoje erdvėje girdime kaltinimus, kad žemės ūkio sektorius yra vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinių. Tačiau skaičiai rodo, kad ūkininkai ne tik išmeta į atmosferą CO2, bet ir reikšmingai suriša šias dujas auginamuose žemės ūkio augaluose ir dirvožem...
Lietuvos žemės ūkio tarybos narių atstovų suvažiavime, vykusiame š. m. balandžio 11 d., buvo priimta Rezoliucija ir išsiųsta šalies valdžios institucijoms: LR Prezidentui, LR Vyriausybei, LR Žemės ūkio ministerijai, LR Aplinkos ministerijai, LR Finansų ministerijai, LR Seimui, EK atstovybei Lietuvoje.
Žemės ūkis ir maisto pramonė – vieni svarbiausių Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir gyvybingų kaimo vietovių variklių. Tačiau pastaraisiais metais sektorius patyrė daugybę iššūkių: brangstančios žaliavos, geopolitiniai neramumai, klimato kaita ir pandemijos pasekmės vis labiau spaudžia ūkininkus. Atsakydama į juos, Europos K...
Lietuvos žemės ūkis – vienas sparčiausiai modernėjančių, robotizuojamų ir skaitmenizuojamų sektorių, sukuriantis penktadalį eksporto ir užimantis reikšmingą vietą mūsų valstybės ekonomikoje. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje sektoriaus svarba dar išauga, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir aprūpinti gyventojus viet...
Po beveik ketverių metų Lietuvos žemės ūkis bus labiau kooperuotas, ūkiuose bus išplėtota gyvulininkystė, daugiau ūkininkų užaugintos produkcijos bus parduodama tiesiogiai vartotojams – tai tik keletas būsimo mūsų šalies žemės ūkio portreto štrichų, užfiksuotų paskelbtame Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo pla...
Žemės ūkio sektorius yra viena sparčiausiai modernėjančių sričių. Kėdainių rajone ūkininkaujantis Mindaugas Šemežys yra žinomas kaip vienas pažangiausių šalies ūkininkų. Savo 400 hektarų ūkyje jis aktyviai taiko mokslu paremtus sprendimus, diegia naujausias technologijas ir domisi ateities projektais.
.gif)
.jpg)
