Lietuvių tremtinių gebėjimas prisitaikyti prie atšiaurių sąlygų ir išsaugoti lietuvybę plačiai aprašytas. Tačiau nemažiau svarbus ir „ūkininkavimo genas“, kuris tapo lemiamu išlikimo faktoriumi po 1863 m. sukilimo į Rusiją – Užvolgį, prie Kazachstano – ištremtiems lietuviams. Plačiau api...
Karui Ukrainoje tęsiantis penktus metus, šalis stebėtinai gerai tvarkosi su jai tenkančiais iššūkiais. Tačiau Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, 1,5–2 mln. ukrainiečių yra visiškai priklausomi nuo humanitarinių maisto paketų. Daugiau apie maisto tiekimo bei saugumo iššūkius pasakoja ekonomistas, labd...
Trakų r. ekologinį šilauogių ūkį „Skinu“ su šeima puoselėjančio Mariaus Akelio tikinimu, šių uogų auginimas yra kantrybės ir pasišventimo reikalaujantis darbas. „Ypač jei ūkininkauji ekologiškai“, – pažymi pašnekovas. M. AKELĮ kalbina „Ūkininko patarėjo“ korespon...
Kasmet Lietuvoje užauginama daugiau nei 7 mln. t grūdų ir rapsų, o iš jų į užsienio rinkas išvežama apie 5 mln. t. Deja, pastebima, kad vis dažniau lietuviški grūdai neatitinka eksportui keliamų kokybinių reikalavimų.
Kristina ir Edvinas Švabiai, palikę gyvenimą sostinėje ir, persikėlę į Kiemelių k. (Vilniaus r. Maišiagalos sen.), įkūrė mišrųjį ekologinį ūkį. Vyras pasakoja, kad jį visuomet lydėjo noras užsiimti ūkine veikla, todėl pasitaikantys iššūkiai neslopina entuziazmo. „Jaučiu, kad gyvename harmonijoje su gamta,...
Lietuvos kulinarijos fondo steigėja ir vadovė, knygų autorė Birutė Imbrasienė daugiau nei 25 metus užsiima Lietuvos kulinarinio paveldo gaivinimu ir įteisinimu. Pasak pašnekovės, neturėtume kuklintis dėl tradicinių lietuviškų patiekalų, nes jie unikalūs, padiktuoti mūsų gyvenimo ritmo bei gamtos ciklų ir išlikę per ši...
Daugiau nei dešimtmetį sūrius gaminanti Rita Dirvinienė veiklą pradėjo nuo prekybos mugėse. Šiandien jos gaminių galima įsigyti ir didžiuosiuose prekybos centruose, privačiose natūralių produktų parduotuvėlėse. Anot ūkininkės, visko galima pasiekti, kai nesitiki greito rezultato, bet nuoširdžiai dirbi ir eini į priekį žingsn...
Kasmet pasirodo pranešimų apie bėrimus po maudynių Dzūkijos jūra vadinamame Dusios ežere (Lazdijų r.), nors išankstinių perspėjimų, jog maudytis čia negalima, neplatinama. Vietos gyventojai aiškino, kad bėrimus sukelia paukščių parazitų lervos – cerkarijos, kurių gali tik daugėti, nes laukinių paukščių po...
Prieš septynerius metus Ernesta ir Darius Budriai Raseinių r. įkūrė „Meilės ūkį“, kuriame augina lazdynus, moliūgus, sausmedžius ir kt. Ūkininkė prisimena, kad, sužinoję, kokias uogas jie pasirinko auginti, ne vienas sukiojo pirštą prie smilkinio. Tačiau, anot pašnekovės, jaunieji ūkininkai ir turi būti ši...
Biodinaminis Martinėlių šeimos ūkis įsikūręs Širvintų r., sename mediniame Levaniškio dvare. Čia Arūnas Martinėlis, padedamas žmonos Kristinos ir sūnų Augustino bei Juliaus, augina javus ir galvijus, mala grūdus bei tiekia jautieną, laikydamiesi tvarios žemdirbystės principų. „Mums ūkininkavimas yra ne tik darbas, bet ...
Prekybos vietose jau pasirodė pirmosios lietuviškos braškės. Uogų augintojai skatina suskubti jomis pasimėgauti, nes šiemet didelė derliaus dalis liks laukuose: skinti trukdo ne tik lietingi orai, bet ir darbo rankų stygius. Pasak ūkininkų, sezoniniam darbui kažką pasisamdyti darosi itin sudėtinga.
Lazdijų r. Stebulių kaime avis ir triušius auginantis Mantas Jančiukas pasakoja besijaučiantis savo rogėse – ūkinė veikla jam ne tik darbas, bet ir pomėgis bei gyvenimo būdas. Daugiau nei 15 m. ūkininkaujantis dzūkas sako, kad ne jo charakteriui mestis prie vis kitos veiklos, todėl nuosekliai prižiūri savo ūkį ir svajoja apie plėtrą...
Vienai didžiausių pieno perdirbimo įmonių AB „Rokiškio sūris“ vadovaujantis Dalius Trumpa direktoriaus pareigas perėmė iš savo tėvo Antano Trumpos. Įmonės vadovas pasakoja nesitikėjęs, kad pradžia bus tokia sunki. „Staiga teko suprasti, kad nebėra kam aukščiau perkelti atsakomybės – mano žodis nuo &sc...
D. TRUMPĄ kalbina „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Laima SAMULĖ.
Ekologiniame Žilių šeimos ūkyje Algimantų k. (Raseinių r.) dirba Audronė ir Kazimieras bei jų vaikai – Kazimieras ir Jovita. Kazimieras jaunesnysis pasakoja, kad rizikinga būtų imtis ūkio plėtros, nes sunku rasti žmonių, kurie norėtų dirbti su gyvuliais ar laukuose, todėl vizija –
ne didžiausias, bet karta iš kartos pe...
Medžioklinių šunų veislės yra itin vertinamos visame pasaulyje. Šie šunys pasižymi išskirtine uosle, begaline ištverme ir gebėjimu efektyviai bendradarbiauti su žmogumi. Lietuva turi savo nacionalinę medžioklinių šunų veislę – lietuvių skalikus, kurie niekuo nenusileidžia populiariosioms veislėms.
Sūsninkų k. (Kalvarijos sav.) įsikūrusi ŽŪB „Šaltekšnis“ gyvuoja jau daugiau nei tris dešimtmečius. Pieno perdirbimu užsiimančios bendrovės akcininkė Reda Ališauskienė neslepia, kad per šį laiką ne kartą teko imtis pokyčių tam, jog pavyktų išlikti. Apie ilgametę veiklą ir tebesitęsiančius i&s...
Prieš daugiau nei 10 metų savo ūkį Kaišiadorių r. įkūrusi Jolanta Greinienė šiandien valdo net 1,3 tūkst. ha žemės 3 šalies rajonuose. Ūkininkė pasakoja visada buvusi kaimo vaikas ir jautusi polinkį į žemės ūkį. „Jei širdis netraukia prie žemės – nieko nebus, kad ir kaip romantizuotum gyvenimą kaime...
VšĮ „Šilutės beglobiai“ įkūrėja Rimutė Vismantienė jau daugiau nei dvylika metų savo rūpestį ir laiką skiria beglobiams gyvūnams. Ji apgailestauja, kad Lietuvoje gyvūnai vis dar nelaikomi tokiais svarbiais, kad būtų užtikrinamas jų saugumas ir atsakinga priežiūra. „Kol kas visi pokyčiai tik popieriuje, o reali sit...
Viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta nuogąstavimų apie esą masiškai kertamus miškus Lietuvoje. Pasak miškininkystės sektoriaus atstovų, dalijimasis emocijas provokuojančiais kirtimų vaizdais visuomenėje sėja nepagrįstą paniką, o įvertinti realią situaciją trukdo žinių stygius.
Ignalinos r. savivaldybėje esančio Palūšės k. bendruomenei vadovaujanti architektė Eglė Misiūnaitė-Malavickienė neslepia, kad gyventojai susivienija ne tik kraštą garsinančiuose renginiuose, bet ir tada, kai reikia suremti pečius ir pakovoti. „Bendrų tikslų siekimas, žiūrėjimas viena kryptimi yra kertiniai akmenys, ant kurių ...
Gyvenimas mažesnėje gyvenvietėje dažnai pakeičia žmonių gyvenimo tempą ir požiūrį į bendruomenę. Čia žmonės gyvena ramiau, daugiau bendrauja su kaimynais, aktyviau įsitraukia į vietos gyvenimą. Čekiškės seniūnas Mečislovas Zavedskas prisipažįsta, kad gyvenimo miestelyje nekeistų į jokį didmiestį. M. ZAVEDSKĄ kalbina „Ūkininko patarė...
Visą gyvenimą ekologiniam žemės ūkiui paskyręs „Tatulos programos“ sumanytojas ir įgyvendintojas Almonas Gutkauskas pastebi, kad Lietuvoje ekologinė žemdirbystė buvo pradėta pusantro dešimtmečio anksčiau nei likusioje Europoje. „Buvome keliais žingsniais priekyje, tačiau šalis pasirinko žengti kita kryptimi“...
Pasaulinės tendencijos rodo proveržį robotikos, dirbtinio intelekto ir kituose inovatyviuose sprendimuose, kurie leidžia žemdirbiams ir agroverslui taupyti išteklius bei gausinti derlių. Modernius sprendimus ūkiams įgyvendinti padedantys specialistai pasakoja, kad dabartinis ūkis nebeįsivaizduojamas be inovacijų, o Lietuva šioje sr...
Fotožurnalistas, vienas iš konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ idėjos autorių Kęstutis Vanagas užfiksavo daugybę istorinių kadrų. Kai kurie iš jų paviešinimo laukė ne vienus metus. Profesionalas atskleidžia, kad fotografuojant renginį svarbu nuspėti jo svarbą istorijai, tačiau, jei kadras geras, jis visuomet ...
Ilgamečiai stebėjimai rodo, kad Lietuvai vis būdingesni ekstremalūs klimato reiškiniai – stichinės sausros ir liūtys, kurios javų augintojams sukelia daug iššūkių. Problemų sprendimų nuolat ieškoma vedant naujas augalų veisles. Apie selekcijos svarbą su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Ja...
Nuo 2025 m. komerciniais tikslais veikiantiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams taikoma prievolė mokėti gamybos įmokas. Surinktos lėšos bus skirtos bendruomenių bei gyventojų aplinkos gerinimui, kartu didinant visuomenės palankumą atsinaujinančių išteklių plėtrai.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia gyventojus, turinčius žemės sklypus, teikti paraiškas ir gauti paramą medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą. „Tai ne tik galimybė gauti paramą, bet ir tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo“, – pažymi AP...
Ištisus metus su fotoaparatu į gamtą traukiantis Marius Čepulis su tokiu pat smalsumu gali stebėti ir fotografuoti visus gyvius, nes kiekvienas iš jų yra unikalus ir reikšmingas ekosistemos dalyvis. Anot fotografo, mylėti gamtos negalima, nes tada atsiranda simpatijos ir antipatijos atskiroms gyvūnų rūšims – gam...
Kodėl Vilniuje nekyla nauji monumentai, o Kaunas įprasmina visos Lietuvos praeitį? 9 000 laisvės kovų savanorių vardai jau iškalti akmenyje mūsų miesteliuose ir kaimuose. Istorijos išmanymas padeda nekartoti klaidų.
Lietuvos praeities ir iškilių tautiečių įamžinimu besirūpinantis istorijos tyrinėtojas ir žurnalistas Viliu...
Augalų fiziologė docentė dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė specializuojasi augalų fenotipavimo, streso ir patologijos tyrimuose. Apie mokslinę patirtį užsienyje, griūvančius stereotipus ir modernų dabarties bei ateities žemės ūkį docentę dr. V. VAŠTAKAITĘ-KAIRIENĘ kalbina „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Laima SAMULĖ.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, sunku rasti upių, kuriose nebūtų nenaudojamų hidrotechninių statinių, kenkiančių upių ekosistemoms ir galimai pavojingų žmonėms. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pradėjo įgyvendinti projektą, kurio metu tokie statiniai bus demontuoti arba pertvarkyti. „Jau yra gražių pavyzdžių, kaip ats...
Žirgų sportas daugelyje Europos šalių laikomas prestižiniu, konkūrai ir ristūnų varžybos sutraukia tūkstančius dalyvių, žiūrovų ir būrius rėmėjų. Deja, situacija Lietuvoje yra visiškai kitokia: nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad populiarumas auga, tačiau žirgininkus į priekį veda tik meilė žirgams, nes pragyventi iš ...
Teoriškai žuvininkystė Lietuvoje laikoma perspektyvia žemės ūkio šaka, tačiau žuvų augintojai susiduria su įvairiomis problemomis ir reikalingi kardinalūs pokyčiai, kad žuvis auginti nebūtų nuostolinga. Plačiau apie akvakultūrai tenkančius iššūkius su šios srities profesionalu, AB „Išlaužo žuvis&ld...
Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus, ne išimtis ir Lietuva – dažnesnės karščio bangos, sausros tampa intensyvesnės ir ankstesnės, žiemos būna be sniego. Neigiamos to pasekmės jaučiamos įvairiose srityse, įskaitant aplinką ir žemės ūkį.
Sertifikuotų audėjų Lietuvoje – vos kelios dešimtys, tačiau šis tradicinis amatas ir jo kūriniai išlaiko savo aktualumą. Vilkaviškyje jau dvidešimt metų audžianti Edita Blažukaitė-Šūmakarienė prisipažįsta, jog sulaukia pakankamai užsakymų, kad galėtų pragyventi vien iš audimo – jos aus...
Grybų gyvenimas yra paslaptingas ir ilgas, o tai, ką matome paviršiuje, kaip baravykus, voveraites ar kempines ant medžių, tėra mažytė jų dalis. „Medžius ir grybus sieja ypatingi simbiotiniai ryšiai, vieni be kitų jie neegzistuotų. Todėl už tai, kad turime kuo kvėpuoti, turime būti dėkingi ir grybams“, – teigia Va...
Bitės ir kiti apdulkintojai yra ypač svarbūs biologinei įvairovei, tačiau tik bites laikome kaip ūkio gyvūnus ir kalbame apie jas su pagarbia meile. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadovė dr. Laima Blažytė-Čereškienė pasakoja, kad bitė yra išskirtinai įdomus ...
Tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, šiuo metu biokuro kainos yra mažiausios nuo 2020 m., o šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai šiam šildymo sezonui jau yra apsirūpinę beveik 45 proc. praėjusio sezono metu faktiškai sunaudoto biokuro kiekio. Tendencijos pigesnia...
Lietuviai turi itin gilias sūrininkystės tradicijas, ypač spaudžiant varškės ar saldaus pieno sūrius. Tačiau pastarąjį dešimtmetį vis daugiau sūrininkų užsiima ir brandintų sūrių gamyba, jaukindamiesi ilgametes Prancūzijos, Italijos ir kitų šalių sūrių gamintojų technologijas.
Nepriklausomybės aušroje Lietuvos veterinarijos sistemą sutvėręs, o vėliau Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) vadovavęs prof. dr. Kazimieras Lukauskas dabar siekia, kad veterinarijos sistemos Europos Sąjungos (ES) ir gretimose šalyse būtų panašaus lygio. Pasak eksperto, kitaip apsisaugoti nuo užkrečiamųjų gy...
Žemės ūkis, kaip ir kitos verslo sritys, nebeįsivaizduojamos be pažangiausių technologijų. Jau dabar nemažai ūkininkų pasitelkia automatizuotas sistemas ir dirbtinį intelektą (DI). Nemažiau dėmesio skiriama ir vertikaliajam ūkininkavimui, kuriam pakanka nedidelių erdvių.
„Kito kelio, kaip tik gyventi kaime tvariai ir ekologiškai, nebemačiau, o kanapės buvo tie augalai, kurie suteikė galimybę iš esmės pakeisti gyvenimo būdą ir nebebūti vartotoju“, – teigė prieš keletą metų gyvenimą mieste į ūkininkavimą iškeitęs Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asoci...
Radviliškio r. įsikūręs Minaičių kaimas yra svarbus kiekvienam Lietuvos žmogui, tačiau jo istorinę vertę žino ne kiekvienas lietuvis. Būtent čia 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės deklaraciją. „Paminėti vertų istorinių įvykių vietovėje būta ir daugiau“, – teigė Grinki&...
Lietuvoje per sezoną užauginama daugiau nei 300 tūkst. t bulvių, kurių didžiąją dalį sudaro vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų veislių bulvės. Tradiciškai ūkininkai bulvėmis aprūpina ne tik vietinę rinką, bet dalį jų ir eksportuoja. Tačiau intensyviai vykstančio bulviakasio tendencijos rodo, kad šiemetė šlapia vasara gali įne&...
Neveronių kaimo bendruomenės centras šiemet švenčia dvidešimties metų jubiliejų. Nuo pat veiklos pradžios įgyvendinta daugybė reikšmingų projektų, tačiau paskutiniai penkeri metai buvo ypatingi – jaučiamas didelis jaunimo susidomėjimas ir aktyvumas. „Daugelis projektų tampa tęstiniais vien dėl jaunatvi&sca...
Statistika rodo, kad sparčiai mažėja mažų pieno ūkių, o anksčiau melžiamas karves auginę ūkininkai renkasi lengvesnį kelią – augalininkystę. Išsilaiko tik stambesni pieno ūkiai, o tai, anot pieno rinkos dalyvių, sufleruoja galimą problemos sprendimą – steigti didesnes fermas. Tik ne visiems tokia investicija yra pakeliama.
Lietuviai vis plačiau užsiima sūrių gamyba: vietiniame asortimente ne tik ilgametes tradicinis skaičiuojantys varškės, bet ir kietieji, ir net pelėsiniai sūriai. „Judame į priekį itin sparčiais žingsniais, tą rodo augantis eksportas net į sūrio šalimis laikomas Prancūziją ir Italiją“, – teigia Lietuvos someljė mok...
Viskas, kas užauginama ir galiausiai atsiduria ant mūsų stalo, prasideda dirvožemyje. „Kai augalai nuo pat sudygimo būna pakankamai aprūpinami maisto medžiagomis, jie tampa atsparesni įvairiems aplinkos veiksniams, todėl galime džiaugtis gausesniu derliumi. Tik itin svarbu augalininkyste užsiimti atsakingai, kad sveiką dirvožemį išs...
Egzotinių augalų entuziastė savo sodyboje augina figmedžius, bananmedžius, granatų ir net persimonų medžius. Štai figų derlius vienais metais jau buvo toks gausus, kad kitąmet buvo planuota iš jų virti uogienę. „Ypatingas jausmas, kai savo sode gali nusiskinti vaisių, kurie pas nieką kitą Lietuvoje nenoksta. Visgi, paprastai ...
Lietuvoje yra per 300 elnių augintojų, kurių ūkiuose laigo apie 10–12 tūkst. šių tauriųjų gyvūnų. Vieni elnius augina dėl grožio ar edukacijai, kiti organizuoja medžiokles, prekiauja elniena. Kaip visiems gyvūnams, elniams reikalingos tinkamos gyvenimo sąlygos, kokybiški pašarai, rūpestinga priežiūra, veterinaro paslau...
.gif)
