Kaunas +8,5 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +8,5 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026

Paieškos rezultatai


  • Biodegalai taps atpirkimo ožiu?

    Valdantieji niekaip nenori beprotiškai išbrangusiems degalams mažinti mokesčių, kurie sudaro vos ne pusę visos galutinės kainos, savo dalies neketina menkinti ir naftininkai. Tad dėmesio centre atsidūrė biodegalai, kurie įmaišomi į naftos degalus. Įvairiais skaičiavimais, atsisakius biodegalų žiemą, dyzelino kaina galėtų sum...
  • Teoriškai – strategiškai svarbus, praktiškai...

    Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo žemės ūkis buvo įtrauktas į „svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikų“ sąrašą. Apie tai, kodėl iki šiol nematyti jokių dokumentų, kurie reglamentuotų maisto sektoriaus prioritetus šalies poli...
  • Grikių sezonas – su iššūkiais

    Šiemet Lietuvoje grikių pasėlių plotai padidėjo, tačiau derlius augintojų nedžiugina. Dėl lietingų orų derliaus nuėmimas vėluoja, grūdai yra labai drėgni, tad jų džiovinimo sąnaudos išaugo. Ir nors dabar rinkoje grikių supirkimo kainos, palyginti su praėjusiais metais, yra gerokai didesnės, dalis augintojų neskuba parduoti nukulto ...
  • Žemdirbiai atsidūrė kainų žirklėse

    „Eurostat“ duomenimis, 2026 m. II ketvirtį Lietuvos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos buvo 14,2 proc. mažesnės nei prieš metus – tai vienas didžiausių kritimų Europos Sąjungoje (ES). Vidutiniškai ES kainos krito 5,8 proc. Tuo pat metu ūkininkų perkamos gamybos priemonės ir paslaugos Lietuvoje pabrango 16,4 p... Tad „Ūkininko patarėjas“ pašnekovų klausė – jeigu žemdirbių produkcija atpigo 14,2 proc., o jo perkamos prekės ir paslaugos pabrango 16,4 proc., kas šiandien gali ūkininkauti pelningai ir kiek laiko ūkiai gali išgyventi?
  • Karas Ukrainoje verčia peržiūrėti švino ribojimą medžioklėje

    Po daugiau kaip pusantrų metų trukusių diskusijų Europos Sąjungos (ES) valstybės narės patvirtino iš esmės peržiūrėtą Europos Komisijos (EK) pasiūlymą dėl švino šratų naudojimo ribojimo. Nors diskusijos dėl švino šaudmenų Europoje vyksta jau daugiau nei dešimtmetį, šis sprendimas žymi svarbų lūžį....
  • Žemės koncentracija: kaip suvaldyti ir nepakenkti

    Paskelbus apie Estijos investicijų bendrovės „Infortar“ siekį įsigyti Lietuvos žemės ūkio verslo grupę „Litagra“, vėl imta baksnoti į grėsmes dėl žemės koncentracijos stambių valdytojų rankose. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika siūlo sugriežtinti dabar galiojančią išimtį gyvulininkystės ūkiams ir reikalavimus d...
  • Vėluojanti sėja tarp ūkininkų sėja nerimą

    Nors optimalus žieminių kviečių sėjos laikas, mokslininkų nuomone, jau pasibaigė rugsėjo mėnesį, dar ne vienam šalies ūkininkui dėl nepalankių gamtos sąlygų pasėti nepavyko arba sėklos subertos tik į dalį numatytų plotų. Kokią įtaką vėluojanti sėja turės būsimam kviečių derliui, ūkininkai tik spėlioja, tačiau nerimo yra. Jei lietingas ora...
  • Ūkininką smaugia reikalavimais, o maitina pažadais

    Kiek dar draudimų, ribojimų, reikalavimų ir popierių galima sukrauti ant žemdirbio pečių, kol ūkininkavimas iš gamybos virs nuolatiniu įrodinėjimu valstybei, kad nieko nepažeidei? Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo išplėstiniame posėdyje, vykusiame Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, būtent aplinkosaugini...
  • Į žemės ūkį – pro juodus akinius

    Iš kitur įsivežame nemažai žalio pieno, stokojame vietinės kiaulienos, galėtume daugiau gaminti vištienos, kiaušinių ir kitų produktų, tačiau plėsti šią gamybą Lietuvoje, anot pačių gamintojų, yra misija neįmanoma, o išlaikyti esamus ūkius – didelis iššūkis dėl griežtų suvaržymų ir nepakantu...
  • Ginklas – gynybai, o dėtuvė – jau problema?

    Karas Ukrainoje privertė Lietuvą iš naujo kalbėti apie visuotinę gynybą, piliečių pasirengimą ir gebėjimą prireikus ginti valstybę. Tačiau kol viena ranka žmonės raginami mokytis, treniruotis ir būti pasirengę blogiausiam scenarijui, kita ranka jų galimybes vis dar varžo teisės aktuose įtvirtinti ribojimai. Vienas iš tokių – ...
  • Apie pieno savikainą – iš abiejų stiklinės pusių

    Kol pieno gamintojai skaičiuoja vis brangstančius pašarus, elektrą, darbo jėgą, techniką, veterinarijos išlaidas ir investicijas, už jų pagamintą pieną mokama tiek, kiek tą dieną pasirengęs pasiūlyti supirkėjas. Ūkininkui lieka labai paprasta matematika: jeigu gauti centai nepadengia savikainos, ilgai melžti „į minusą“ ...
  • Vilkų populiacijos reguliavimas: skaičiai problemos neišspręs

    Aplinkos ministerija (AM) siūlo 2026–2027 m. sezoną leisti sumedžioti 318 vilkų – vienuolika daugiau nei praėjusį sezoną. Tačiau šalies ūkininkai teigia, kad  didesnis vilkų limitas savaime nesumažins gyvulių augintojų patiriamos žalos. Pernai iš 307 leistų sumedžioti vilkų iš gamtos paimti 275. Todėl pagri...
  • Sėdime ant degalų akcizų bombos

    Lietuva, pastaraisiais metais drastiškai didindama mokesčius degalams, jau išsiskiria ne tik tarp kaimyninių šalių, bet netrukus gali pranokti ir turtingiausias Vakarų Europos valstybes. Ten Vyriausybės priverstos švelninti sparčiai augančių energijos išteklių kainų naštą gyventojams bei verslui, o mūsų ...
  • Po 2027-ųjų – BŽŪP be bendrų pinigų?

    Europos Sąjunga (ES) braižo naujojo finansinio laikotarpio kontūrus, tačiau Lietuvos ūkininkui vaizdas nuo to aiškesnis netampa. Po 2027-ųjų žadama daugiau laisvės valstybėms narėms, bet žemdirbiai klausia, ar po gražiai skambančia „laisve“ nesislepia mažesnis bendras finansavimas ir dar nelygesnės konkurencijos sąlygos. Turti... Komentuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas ŠPAKAUSKAS:
  • Ruduo išbando kukurūzų augintojų kantrybę

    Užsitęsęs lietingas laikotarpis ir permirkusios dirvos šiemet ūkininkams diktuoja rudens darbų tempą. Dėl perteklinės drėgmės kai kur dar nebaigti derliaus nuėmimo darbai, stringa žiemkenčių sėja, didėja derliaus nuėmimo sąnaudos. Artėjant kukurūzų derliaus nuėmimo metui, augintojai nerimauja, ar pavyks laiku sudoroti derlių ir išs...
  • Moratoriumas tikrintojų sankcijoms

    Gamta žemdirbius baudžia be įspėjimo, o valdininkai – jau pagal aktą. Liūtys skandina laukus, į juos neįvažiuoja technika, srutų rezervuarai dėl milžiniško kritulių kiekio persipildo, tačiau kontroliuojančios institucijos vis tiek randa kaltąjį – žemdirbį. Sankcijų akte juodu ant balto įrašoma: „Srutų rezervuaras ...
  • Moksleivių valgyklos kviečia ūkininkus

    Mokyklos valgykloje šiandien svarbu ne tik tai, kiek kainuoja pietūs. Ne mažiau svarbu, kas atsiduria vaiko lėkštėje, iš kur atkeliauja produktai ir ar mokinys rinksis valgykloje pagamintą maistą, o ne užkandžius iš parduotuvės. Todėl mokyklų maitinimas keičiasi – vienos savivaldybės pačios imasi organizuoti mai...
  • Vieni – išrinktieji, kiti – atstumtieji?

    Valstybė garsiai kviečia investuoti, žada „žaliuosius koridorius“, spartesnius leidimus ir mažesnę biurokratiją, tačiau prie fermos vartų šis greitkelis staiga baigiasi. Šovinių gamyklai kliūtys šalinamos skubos tvarka, duomenų centrui tiesiamas kone raudonas kilimas, o šimtus milijonų eurų į maisto gamybą...
  • Ūkininkė išgelbėjo karinę bazę

    Britų ūkininkė, grįždama namo iš vakarėlio, netoli karinės bazės pastebėjo kelis kaukėtus vyrus, kurie elgėsi neįprastai. Ji iškvietė policiją ir, kaip manoma, užkirto kelią teroristiniam išpuoliui.
  • Mažiau biurokratijos – daugiau kooperacijos?

    Kooperacija mūsų šalies žemės ūkyje juda vangiai, todėl ieškoma būdų, kaip šį procesą paspartinti. Ūkininkams svarbu, kad kooperatyvus būtų paprasčiau kurti, o pati sistema būtų atviresnė naujiems dalyviams. Ar žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos Seimui pristatyti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimai pa...
  • Danijos azoto pamoka Lietuvai: ką turime pakeisti, kol neprireikė draudimų?

    Rugsėjo pradžioje apie 300 traktorių ir tūkstančiai protestuotojų suvažiavo į Kopenhagos centrą. Žemdirbiai protestavo prieš naują tręšimo ir azoto reguliavimo įstatymą, kuris yra platesnės Danijos žaliosios pertvarkos dalis. Tai ne vien paprastas ūkininkų ir valdžios konfliktas, o signalas visai Europai: azoto klausimas iš ...
  • Lietuvių diaspora Pavolgyje. Išsaugotos lietuvybės paslaptis

    Lietuvių tremtinių gebėjimas prisitaikyti prie atšiaurių sąlygų ir išsaugoti lietuvybę plačiai aprašytas. Tačiau nemažiau svarbus ir „ūkininkavimo genas“, kuris tapo lemiamu išlikimo faktoriumi po 1863 m. sukilimo į Rusiją – Užvolgį, prie Kazachstano – ištremtiems lietuviams. Plačiau api...
  • Gamta valdžios sprendimais nesivadovauja

    Nors valdžiai ekstremalioji situacija jau baigėsi, bet ūkininkui, stovinčiam prie pažliugusio lauko ir žiūrinčiam į jame likusį derlių, – tikrai ne. Kombainai klimpsta „iki ausų“, javai ir pupos lieka nenukulti, daržovės pūva vandenyje, o į laukus neįmanoma įvažiuoti net galinga technika. Ekstremalioji situacija baigėsi Vyriaus...
  • Neariamojo žemės dirbimo sėkmė – humusingas armuo

    Šiame straipsnyje siekiama supažindinti skaitytojus su neariamųjų žemės dirbimo technologijų būkle, mokslinių tyrimų rezultatais, praktinio taikymo patirtimi Lietuvoje ir galimomis šių technologijų raidos kryptimis.
  • Situacija ekstremali: nei nukulta, nei pasėta

    Vyriausybė atšaukė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl rugpjūčio 22 d. audros, tačiau žemdirbių akimis daug kur jų laukuose padėtis išlieka ekstremali, o kai kur dėl nesiliaujančio lietaus reikalai tik dar suprastėjo. Tiek fiziškai, tiek emociškai pavargę ūkininkai perspėja, kad žemės ūkis...
  • Paprašė valstybės pagalbos – prasidėjo patikrinimų maratonas

    Kai laukuose telkšo vanduo, bulvės pūva vagose, o kombainas negali įvažiuoti nuimti derliaus, ūkininkas tikisi bent vieno – kad valstybė jam netrukdys gelbėti to, ką dar galima išgelbėti. Tačiau realybė kartais atrodo priešinga: vieni tikrintojai išvažiuoja pro ūkio vartus, kiti jau suka į kiemą. Vieniems reikia...
  • Gervės siautėja pasėliuose – kerta per žemdirbio kišenę

    Auganti gervių populiacija šiandien tampa vis didesniu iššūkiu žemės ūkiui. Šie 1967–2019 m. Lietuvos raudonojoje knygoje buvę paukščiai dabar saugomi pagal Europos Sąjungos Paukščių direktyvą, šalyje kasmet peri apie 10–15 tūkst. gervių porų. Jų daroma žala neapsiriboja javų, kukurūzų...
  • Šis ruduo ūkininkams – dar ir nervų atsparumo išbandymas

    Jeigu būtų normalus ruduo, normalūs metai, rugsėjui verčiantis į antrąją pusę, būtų galima ramiai paklausinėti ūkininkų apie šiemetį darbymetį, derlių, problemas ir pamokas... Bet dabar tai gali būti suprasta kaip tyčinis kalbinio smurto veiksmas – gyvo nervo krapštymas. Nes situacija plika akimi matoma: javai kai kur dar ant... Su lūkesčiu atrasti bent kokį pozityvumo grūdą, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narį, LŪS Kupiškio skyriaus pirmininką Zigmantą ALEKSANDRAVIČIŲ kalbina „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Virginija JUŠKIENĖ.
  • Ar tikrai produktas ekologiškas? Ką patikrinti prieš perkant internetu

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jungiasi prie Ekologijos savaitės, kurios šių metų žinutė – „Gera žinoti, ką valgai“. Šiemet daugiau dėmesio skiriama tam, kaip renkamės ekologiškus produktus, todėl VMVT pristato iniciatyvą „Ekologiška? Žinok, ką renkiesi“ ir primena, ką ...
  • AB „Lietuvos veislininkystė“: tušti gardai ir ateities vizija

    AB „Lietuvos veislininkystė“, kurios būstinė yra Sutkūnų k. (Šiaulių r.), prieš dvejus metus į skerdyklą turėjo išvežti bulius reproduktorius ir stabdyti pelningą veiklą. Toks buvo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) tuometinių vadovų sprendimas ir keistas požiūris į Lietuvos gyvulininkystės strategiją. Praėjusį ketvirtadienį AB „Lietuvos veislininkystė“ sukvietė ūkininkus, žemės ūkio bendrovių vadovus, specialistus, socialinius partnerius, žemės ūkio organizacijų atstovus ir supažindino su šiuo metu vykdoma veikla bei paakino pasidalyti nuomonėmis, kokias funkcijas galėtų atlikti ši valstybės valdoma bendrovė.
  • Ką iš tikrųjų pilame į sėjamąją?

    Prasidėjus žieminių kviečių sėjai, dažniausiai diskutuojama apie sėjos laiką, normas, sėklų įterpimo gylį, dirvos paruošimą, sėklų beicavimą cheminiais ir biologiniais preparatais bei tręšimą. Tačiau vienas svarbiausių sprendimų, priimamas dar prieš pripildant sėjamąją sėklomis, kartais lieka nuošalyje – kokios ...
  • Laukti audros ar laiku išvengti bėdos?

    Po praūžusios audros, kai medžiai krito ant namų, automobilių, elektros laidų, užtvėrė kelius ir kiemus, vėl kilo diskusijos, ar nepersistengiama neleidžiant šalinti žmonėms ar turtui grėsmę keliančių želdinių. Stiprus vėjas kaip degtukus laužo ir jaunus medžius, tačiau gyventojams labiausiai apmaudu, kai pavojingai griūva medžiai, kurių ...
  • Nuo grybų klasėje iki žolelių druskos

    Vieniems užtenka žinoti, kad mimoza palietus suglaudžia lapelius, o pradinių klasių mokytojai Dianai Marculevičei iš Alytaus to neužtenka – jai smalsu pačiai tai išbandyti ir parodyti vaikams. Tad jos klasėje auga grybai, iš gilių ir kaštonų dygsta medeliai, mokiniai stebi mimozos reakcijas, o gamtos pamokos kar...
  • Užauginti vis brangiau, o parduoti – vis sunkiau

    Lietuviškos bulvės šiemet dar kartą parodė keistą žemdirbio ekonomikos dėsnį: kuo daugiau įdedi į 1 ha, tuo mažiau gali būti pasiūlyta už užaugintą 1 kg. Pavasarį augintojus spaudė šalti orai ir didėjančios sąnaudos, vasarą vienur laukus merkė liūtys, kitur teko laistyti, o atėjus derliaus nuėmimo metui paaiškėjo, kad...
  • Posėlio problemą sprendžia ministras

    Šiais metais dėl nepalankių orų posėlio sėjos terminas jau buvo pratęstas, tačiau kai kuriuose rajonuose net ir to nepakako, nes į permirkusius laukus technika dar ir dabar negali įvažiuoti. Todėl ūkininkams kilo klausimas, ar dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių nepasėjus tarpinių pasėlių nebus prarandamos išmokos? Mokslininkai p...
  • Ar ūkininkui atsiperka NKP „Kokybė“?

    Lietuvos ūkininkui šiandien neužtenka vien užauginti gerą derlių – vis sunkiau tampa įrodyti pirkėjui, kodėl būtent jo produkcija verta pasirinkimo. Parduotuvių lentynose lietuviškos daržovės susiduria su pigesnėmis importuotomis, o vien užrašo „Užauginta Lietuvoje“ konkurencinėje kovoje ne visuomet pakanka... Tad šįkart „Ūkininko patarėjo“ pašnekovų klausėme, ar visa tai ūkininkui atsiperka? Domėjomės, ką NKP duoda – didesnę produkcijos vertę ir stipresnes pozicijas rinkoje ar tik papildomą atsakomybės ir biurokratijos naštą? O gal kokybė gali tapti tuo ginklu, kuris Lietuvos augintojai padėtų atsilaikyti prie&s...
  • Sodų derlių apkūlė audra

    Gamtos stichijų puokštė sodininkams neleidžia atsigauti – po šaltos žiemos netekta daugybės sodų medžių, kruša sukapojo vaisius, o rugpjūčio audra išpurtė ir apgadino dalį derliaus, išvartė vaismedžius. Kai kurie sodininkystės ūkiai, ko gero, menkai ką beturės pasidėti į sandėlius. Vadinasi, pristigs ir p...
  • Lietuva pati sau užveržė kilpą?

    Europos Sąjungos (ES) Nitratų direktyvoje įtvirtinta 170 kg/ha azoto riba iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tik kaip dar vienas aplinkosauginis skaičius. Tačiau gyvulius laikantiems ūkininkams už jo slypi kur kas daugiau – gyvulių skaičiaus, mėšlo tvarkymo, turimos žemės ir galiausiai viso ūkio plėtros ribojimai. Ypač daug pro...
  • Mėsinė galvijininkystė: žingsnis pirmyn, du žingsniai atgal

    Praėjusią savaitę Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) išplėstinį posėdį surengė Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), į susitikimą sukvietusi žemdirbių organizacijų, valdžios ir įvairių institucijų atstovus. Posėdyje girdėjosi aiškus ir konkretus mėsinės galvijininkystės sektoriaus atstovų balsas – išsakytos problemos, pastebėjimai, pateikta pasiūlymų. Vieni iš didžiausių ir skaudžiausių mėsinių galvijų augintojų rūpesčių – žemos supirkimo kainos ir nuostolingumas, taip pat ir valstybės paramos bei dėmesio trūkumas. ...
  • Ko nežino elektros netekę ūkininkai

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė, kad jau išmokėjo pirmąsias kompensacijas gyventojams už patirtus tiesioginius audros nuostolius. Dėl nutrūkusio elektros tiekimo netekčių turėjo ir verslas, žemdirbiai. Tačiau pastarieji sako nežinantys, ar jiems bus atlyginti, pavyzdžiui, pieno gamybos praradimai. O žemd...
  • Kodėl verta auginti kanapes? Naujos galimybės – didesnės pajamos

    Pastaruoju metu žiniasklaidoje dar nedaug rašoma apie agromiškininkystę ir kanapininkystę, kanapių oficialų įteisinimą auginti agromiškininkystės sklypuose tinkama kultūra, itin efektyvų CO2 sugėrimą (ūkininkai gautų papildomas pajamas už anglies kaupimą), kanapių naudą naudojant jas agromiškininkystės sistemose sieki...
  • „Invalda INVL“ anksčiau laiko išpirko 10 mln. eurų obligacijų emisiją

    Turto valdymo bendrovė „Invalda INVL“ anksčiau laiko išpirko visą užpernai išleistą 10 mln. eurų vertės obligacijų emisiją, pranešė „Invalda INVL“.
  • „Via Toll“ – lyg loterija

    Nuo kitų metų pradžios pradės veikti naujoji kelių apmokestinimo sistema „Via Toll“, kuri numato mokestį už faktiškai nuvažiuotus kilometrus ir 50 proc. mažesnį tarifą žemės ūkio produkcijos vežimui. Susisiekimo ministerija (SM) ir „Via Lietuva“ giria naująją sistemą, tačiau žemdirbiams kyla daug klausimų dėl jos a...
  • Kas sugriovė elektros energijos sistemą?

    Po praūžusios audros padarinių šalinimo, kai praėjus beveik dviem savaitėms dalis gyventojų vis dar neturėjo elektros, pasigirdo raginimai audituoti ne tik AB „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO), bet ir visą elektros energetikos sistemą, taip pat išsiaiškinti „Ignitis“ privatizavimo pasekmes. &bdqu...
  • Kantrybės aruodai senka, laukuose – verkti norisi

    Lietuvos žemdirbių kantrybės aruodai šiemet senka greičiau negu grūdų sandėliai. Gamta nelepina, produkcijos supirkimo kainos nedžiugina, o trąšos, degalai, energija ir kitos gamybos priemonės tebėra brangios. Prie šių rūpesčių prisideda stringančios išmokos, painūs reikalavimai, nuolat keičiamos taisyklės ir vis didė...
  • Kompensacija elektromobiliams: lietuviško gyvenimo ypatumai

    Nuo kitų metų Susisiekimo ministerija (SM) žada naują finansinę paramą, kuria ketina vairuotojus persodinti į elektromobilius. Tačiau ne visus, o tik regionų gyventojus ir tik gaunančius mažas pajamas. Jei pajamos vienam šeimos nariui viršija 466 Eur, o įvertinus turtą – 699 Eur, paramos nebus. Naujam elektromobiliui kompensa... Ar tokia parama mažas pajamas gaunančius regionų gyventojus tikrai paskatins iš dyzelinių automobilių persėsti į elektromobilius, ar ji netaps kai kam nelegalaus pasipelnymo šaltiniu, ar ja nesieks pasinaudoti ne tie, kam iš tikrųjų ji skirta?
  • Milžiniškųjų uogų augintojai eksperimentuoja

    Šiemetis lietingas ir vėsus sezonas, skandinęs pasėlius, problemų kėlė ir arbūzų augintojams. Lietuvoje lauke auginamiems vis įvairesnių veislių melionvaisiams prinokti trukdė drėgmės perteklius ir šilumos stoka. Milžiniškosios uogos užaugo kur kas mažesnės nei įprastai. Pasak daržininkų, vargino ir arbūzų vytulio liga. Tači...
  • Audros pamokos

    Lietuvą rugpjūčio 22 d. siaubusi audra savo padariniais buvo viena didžiausių per keletą dešimtmečių. Ji atskleidė, kad mūsų šalis ekstremaliosioms situacijoms yra pasirengusi tik žodžiais ir popieriuje. Realybė buvo visai kita – sutrikus elektros tiekimui daugiau kaip ketvirčiui milijono vartotojų, be jos buvo likę ne tik gy... Tad ar nevertėtų Lietuvoje iš esmės peržiūrėti pasirengimų dienai X planus, kad, ištikus ir mažesnėms nelaimėms, nei visos šalies, nei atskirų jos regionų ar net kaimų, miestelių gyvenimas nebūtų paralyžiuotas ir žmonėms nereikėtų likti be elektros, vandens, maisto, negaištų paukščiai ir gyvuliai?
  • Erdvės perdirbimo projektams dar yra

    Birutės ir Ivano Paleičikų šeimos netiesiogiai kontroliuojama Mažeikių r. biodyzelino gamybos įmonė „Rapsoila“ neseniai užbaigė 12,5 mln. Eur vertės projektą ir pradėjo gaminti biodegalus iš atliekinio aliejaus, o dabar su Europos Sąjungos (ES) parama Kėdainiuose planuoja statyti beveik 13 mln. Eur vertės rapsų sėklų pe...
  • Dotnuvoje užrašyti receptai – iš kartos į kartą

    Autentiškų patirčių festivalis „Lėtai“, vykęs Dotnuvos vienuolyne (Kėdainių r.) ir jo prieigose, šiemet lankytojus kvietė atsigręžti į ankstesnių kartų gyvenimą, tradicijas ir kasdienybę. Vienoje iš festivalio edukacijų atsiskleidė įdomi Dotnuvos istorijos dalis – tarpukariu čia veikusios namų ūkio studijos...