Paieškos rezultatai

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja iš kartos į kartą perduodamas tradicijas, saugo medžioklės kultūrą, rūpinasi laukinės gyvūnijos i...

„Eurostat“ duomenimis, 2026 m. II ketvirtį Lietuvos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos buvo 14,2 proc. mažesnės nei prieš metus – tai vienas didžiausių kritimų Europos Sąjungoje (ES). Vidutiniškai ES kainos krito 5,8 proc. Tuo pat metu ūkininkų perkamos gamybos priemonės ir paslaugos Lietuvoje pabrango 16,4 p... Tad „Ūkininko patarėjas“ pašnekovų klausė – jeigu žemdirbių produkcija atpigo 14,2 proc., o jo perkamos prekės ir paslaugos pabrango 16,4 proc., kas šiandien gali ūkininkauti pelningai ir kiek laiko ūkiai gali išgyventi?

Kiek dar draudimų, ribojimų, reikalavimų ir popierių galima sukrauti ant žemdirbio pečių, kol ūkininkavimas iš gamybos virs nuolatiniu įrodinėjimu valstybei, kad nieko nepažeidei? Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo išplėstiniame posėdyje, vykusiame Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, būtent aplinkosaugini...

Karas Ukrainoje privertė Lietuvą iš naujo kalbėti apie visuotinę gynybą, piliečių pasirengimą ir gebėjimą prireikus ginti valstybę. Tačiau kol viena ranka žmonės raginami mokytis, treniruotis ir būti pasirengę blogiausiam scenarijui, kita ranka jų galimybes vis dar varžo teisės aktuose įtvirtinti ribojimai. Vienas iš tokių – ...

Kol pieno gamintojai skaičiuoja vis brangstančius pašarus, elektrą, darbo jėgą, techniką, veterinarijos išlaidas ir investicijas, už jų pagamintą pieną mokama tiek, kiek tą dieną pasirengęs pasiūlyti supirkėjas. Ūkininkui lieka labai paprasta matematika: jeigu gauti centai nepadengia savikainos, ilgai melžti „į minusą“ ...

Aplinkos ministerija (AM) siūlo 2026–2027 m. sezoną leisti sumedžioti 318 vilkų – vienuolika daugiau nei praėjusį sezoną. Tačiau šalies ūkininkai teigia, kad  didesnis vilkų limitas savaime nesumažins gyvulių augintojų patiriamos žalos. Pernai iš 307 leistų sumedžioti vilkų iš gamtos paimti 275. Todėl pagri...

Gamta žemdirbius baudžia be įspėjimo, o valdininkai – jau pagal aktą. Liūtys skandina laukus, į juos neįvažiuoja technika, srutų rezervuarai dėl milžiniško kritulių kiekio persipildo, tačiau kontroliuojančios institucijos vis tiek randa kaltąjį – žemdirbį. Sankcijų akte juodu ant balto įrašoma: „Srutų rezervuaras ...

Valstybė garsiai kviečia investuoti, žada „žaliuosius koridorius“, spartesnius leidimus ir mažesnę biurokratiją, tačiau prie fermos vartų šis greitkelis staiga baigiasi. Šovinių gamyklai kliūtys šalinamos skubos tvarka, duomenų centrui tiesiamas kone raudonas kilimas, o šimtus milijonų eurų į maisto gamybą...

Nors valdžiai ekstremalioji situacija jau baigėsi, bet ūkininkui, stovinčiam prie pažliugusio lauko ir žiūrinčiam į jame likusį derlių, – tikrai ne. Kombainai klimpsta „iki ausų“, javai ir pupos lieka nenukulti, daržovės pūva vandenyje, o į laukus neįmanoma įvažiuoti net galinga technika. Ekstremalioji situacija baigėsi Vyriaus...

Kai laukuose telkšo vanduo, bulvės pūva vagose, o kombainas negali įvažiuoti nuimti derliaus, ūkininkas tikisi bent vieno – kad valstybė jam netrukdys gelbėti to, ką dar galima išgelbėti. Tačiau realybė kartais atrodo priešinga: vieni tikrintojai išvažiuoja pro ūkio vartus, kiti jau suka į kiemą. Vieniems reikia...

Lietuviškos bulvės šiemet dar kartą parodė keistą žemdirbio ekonomikos dėsnį: kuo daugiau įdedi į 1 ha, tuo mažiau gali būti pasiūlyta už užaugintą 1 kg. Pavasarį augintojus spaudė šalti orai ir didėjančios sąnaudos, vasarą vienur laukus merkė liūtys, kitur teko laistyti, o atėjus derliaus nuėmimo metui paaiškėjo, kad...

Karvė nelauks, kol valdininkai atsivers krizių valdymo planą, o kombainas nevažiuos vien todėl, kad valstybės strategijoje parašyta – maisto tiekimas privalo būti užtikrintas. Dingus elektrai, sustotų melžimo ir šaldymo įranga, pritrūkus degalų – technika ir pienvežiai, sutrikus logistikai, net pilni aruodai negarantuot...

Dar prieš keletą metų mintis, kad už Atlanto esanti Kanada galėtų tapti savotiška Europos Sąjungos (ES) nare, būtų skambėjusi beveik kaip politinis pokštas. Šiandien apie tai jau kalbama Europos Parlamento (EP) salėje. Trečiadienį, rugsėjo 17 d., Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė atverti d... Tačiau už šios, iš pirmo žvilgsnio diplomatinės, naujienos slypi gerokai daugiau negu vien gražios kalbos apie bendras demokratines vertybes. Kanada ieško būdų sumažinti savo ekonominę priklausomybę nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir vis ryžtingiau žvalgosi į Europą. Ant stalo – prekyba, energetika, gynyba, kritinės ža... Lietuvos žemdirbiui šioje istorijoje svarbiausias klausimas turėtų būti labai paprastas: ką toks suartėjimas reikštų Europos žemės ūkiui? Kanada yra viena didžiausių pasaulio žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojų, todėl kiekvienas papildomas Europos rinkos atvėrimas neišvengiamai verstų klausti, kokiomis sąlygomis kana... Tad Strasbūre kalbėta ne vien apie Kanadą. Svarstyta ir apie tai, kokia ateityje bus pati ES, kiek plačiai ji pasirengusi atverti savo rinką ir kas už naujas geopolitines sąjungas galiausiai sumokės. Lietuvos ūkininkams verta labai atidžiai klausytis, kas yra kalbama iš EP tribūnos. Apie šią naujieną pateikiame porą komentarų.

Lietuvos ūkininkui šiandien neužtenka vien užauginti gerą derlių – vis sunkiau tampa įrodyti pirkėjui, kodėl būtent jo produkcija verta pasirinkimo. Parduotuvių lentynose lietuviškos daržovės susiduria su pigesnėmis importuotomis, o vien užrašo „Užauginta Lietuvoje“ konkurencinėje kovoje ne visuomet pakanka... Tad šįkart „Ūkininko patarėjo“ pašnekovų klausėme, ar visa tai ūkininkui atsiperka? Domėjomės, ką NKP duoda – didesnę produkcijos vertę ir stipresnes pozicijas rinkoje ar tik papildomą atsakomybės ir biurokratijos naštą? O gal kokybė gali tapti tuo ginklu, kuris Lietuvos augintojai padėtų atsilaikyti prie&s...

Europos Sąjungos (ES) Nitratų direktyvoje įtvirtinta 170 kg/ha azoto riba iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tik kaip dar vienas aplinkosauginis skaičius. Tačiau gyvulius laikantiems ūkininkams už jo slypi kur kas daugiau – gyvulių skaičiaus, mėšlo tvarkymo, turimos žemės ir galiausiai viso ūkio plėtros ribojimai. Ypač daug pro...

Pastaruoju metu žiniasklaidoje dar nedaug rašoma apie agromiškininkystę ir kanapininkystę, kanapių oficialų įteisinimą auginti agromiškininkystės sklypuose tinkama kultūra, itin efektyvų CO2 sugėrimą (ūkininkai gautų papildomas pajamas už anglies kaupimą), kanapių naudą naudojant jas agromiškininkystės sistemose sieki...

Karas Ukrainoje, geopolitinė įtampa, pandemijos patirtis, vis dažnesnės audros ir elektros tiekimo sutrikimai primena dalyką, apie kurį ilgą laiką beveik negalvojome – maistas parduotuvės lentynoje nėra savaime suprantamas dalykas. Lietuvos gyventojai raginami būti pasirengę bent 72 val. savarankiškai pasirūpinti savimi ir še...

Lietuvos žemdirbių kantrybės aruodai šiemet senka greičiau negu grūdų sandėliai. Gamta nelepina, produkcijos supirkimo kainos nedžiugina, o trąšos, degalai, energija ir kitos gamybos priemonės tebėra brangios. Prie šių rūpesčių prisideda stringančios išmokos, painūs reikalavimai, nuolat keičiamos taisyklės ir vis didė...

Nuo kitų metų Susisiekimo ministerija (SM) žada naują finansinę paramą, kuria ketina vairuotojus persodinti į elektromobilius. Tačiau ne visus, o tik regionų gyventojus ir tik gaunančius mažas pajamas. Jei pajamos vienam šeimos nariui viršija 466 Eur, o įvertinus turtą – 699 Eur, paramos nebus. Naujam elektromobiliui kompensa... Ar tokia parama mažas pajamas gaunančius regionų gyventojus tikrai paskatins iš dyzelinių automobilių persėsti į elektromobilius, ar ji netaps kai kam nelegalaus pasipelnymo šaltiniu, ar ja nesieks pasinaudoti ne tie, kam iš tikrųjų ji skirta?

Lietuvą rugpjūčio 22 d. siaubusi audra savo padariniais buvo viena didžiausių per keletą dešimtmečių. Ji atskleidė, kad mūsų šalis ekstremaliosioms situacijoms yra pasirengusi tik žodžiais ir popieriuje. Realybė buvo visai kita – sutrikus elektros tiekimui daugiau kaip ketvirčiui milijono vartotojų, be jos buvo likę ne tik gy... Tad ar nevertėtų Lietuvoje iš esmės peržiūrėti pasirengimų dienai X planus, kad, ištikus ir mažesnėms nelaimėms, nei visos šalies, nei atskirų jos regionų ar net kaimų, miestelių gyvenimas nebūtų paralyžiuotas ir žmonėms nereikėtų likti be elektros, vandens, maisto, negaištų paukščiai ir gyvuliai?

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos vadovaujamos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlomus pokyčius, kurie gali didinti administracinius reikalavimus daliai pačių smulkiausių ūkininkų, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija (LSBA) paragino nepamiršti dar vienos didelės, tačiau valstybė...

Rugpjūčio 22-ąją Lietuvoje siautėję vėjai atskleidė ir iki šiol nelabai noriai pripažįstamą tiesą – elektros linijos yra viena silpniausių mūsų šalies saugumo grandžių. Mat virstantys medžiai nutraukė elektros oro linijas ir be elektros bei ryšio paliko ištisus kaimus, gyvenvietes. Jau ne kartą net ir vie&scaron... Tad ką daryti, kad oro linijų keitimas kabeliais vyktų sparčiau, kad elektros energijos tiekimo sutrikimų pasitaikytų kuo mažiau, o jei jie nutinka, neturėtų itin didelės įtakos Lietuvos saugumui? O gal gali būti ir kitokių sprendimų?

Valstybė vis daugiau paslaugų perkelia į internetą, o iš kaimo traukiasi paštai, parduotuvės, medicinos paslaugos ir viešasis transportas. Mieste toks pokytis dažnai reiškia patogesnę paslaugą telefone ar kompiuteryje. Kaimo žmogui jis kartais reiškia visai ką kita – dar vieną kliūtį, dar vieną kelionę į ...

Vidmantas Gaidelis – jaunosios kartos ūkininkas, Vilniaus m. savivaldybės Verkių seniūnijoje dirbantis teritorijos priežiūros vyresniuoju specialistu, o Ignalinos r. kuriantis įvairiašakį ūkį. Į žemės ūkį jis atėjo pasinaudojęs jaunųjų ūkininkų įsikūrimo parama. Iš pradžių ūkio pagrindinė kryptis buvo moliūgų auginimas, tačia...

Cukrinių runkelių augintojams, kaip ir pieno gamintojams, šie metai tapo rimtu išbandymu. Žaliavos supirkimo kaina smuko, rinkoje susidarė cukraus perteklius, mažėja auginamų cukrinių runkelių plotai, o perdirbėjai taip pat priversti mažinti išlaidas. Todėl kyla abejonių, ar Lietuva, turinti du cukraus fabrikus ir apie 350 c...

Ar tikrai politikoje būna idėjų, kurios pasensta? Pasirodo, ne visada. Prieš beveik dešimtmetį Ramūno Karbauskio vadovaujami „valstiečiai“ siūlė Lietuvoje steigti valstybines vaistines, kurios galėtų tapti atsvara privačiam vaistinių verslui, o mažiau pasiturintiems gyventojams padėtų mažinti vaistų įsigijimo naš...

Lietuvos žemdirbiai šiandien gyvena patirdami nuolatinę įtampą. Vienais metais derlių niokoja sausros, kitais – liūtys ar audros. Vos spėjus susitaikyti su gamtos išdaigomis, tenka derintis prie svyruojančių supirkimo kainų, augančių sąnaudų ir vis sunkiau prognozuojamos rinkos. O virš viso to – nuolat besikeičia... Situaciją, vertindamas iš politinės ir agronominės perspektyvos, komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, agronomas prof. Viktoras PRANCKIETIS:

Rugpjūčio 10-ąją Vyriausybėje prie vieno stalo susėdo šalies žemės ūkio politikos sprendėjai ir žemdirbių atstovai. Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika ir Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovai aptarė aktualiausias žemės ūkio sektoriaus problemas, su kuriomis šiandien susiduria Li...

Ūkininkų organizacijos dažnai pabrėžia, kad didžiausia problema yra ne pats saugomų teritorijų egzistavimas, o nuolat didėjantis ribojimų skaičius, ilgos derinimo procedūros ir ne visada pakankamos kompensacijos už prarastas ūkininkavimo galimybes. Aplinkosaugininkai akcentuoja, kad šie ribojimai padeda išsaugoti vertingas buveines...

Lietuvos kaimas šiandien miršta ne nuo vienos ligos – jį pamažu alina dešimtys problemų, kurių daugelio vis dar apsimetame nematantys. Ar po dešimties metų dar girdėsime vaikų balsus kaimiškų mokyklų kiemuose, ar dirbamuose laukuose plušės šeimų ūkiai, ar kaimo bendruomenių namuose degs &sca...

Pastaraisiais metais baltyminių augalų svarba Lietuvoje nuolat auga. Viena vertus, gyvulininkystei ir maisto pramonei reikia vis daugiau baltyminės žaliavos, kita vertus, didelė jos dalis vis dar importuojama iš už Europos ribų. Tuo pat metu Lietuvos laukuose užauginti žirniai, pupos, lubinai ar vikiai ne tik gali pakeisti dalį importuoja... Vis dėlto kyla klausimas – kodėl, turint tiek akivaizdžių privalumų, baltyminių augalų plotai Lietuvoje vis dar nedidėja ir nėra stabilūs, o pašarų gamyboje dominuoja importinė žaliava? Kas lemia ūkininkų pasirinkimą, ar šių augalų auginimas šiandien iš tiesų yra pelningas ir kokių pokyčių reikėtų, kad vietinė baltyminė žaliava užimtų deramą vietą Lietuvos žemės ūkyje? Situaciją „Ūkininko patarėjui“ komentuoja uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitpa“ vadovas Virginijus KLIUČININKAS:

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) praėjusį trečiadienį paskelbė naujausias produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdų ekonominio dydžio – VED – reikšmes. Šis rodiklis svarbus ne tik vertinant ūkio ekonominį pajėgumą, bet ir sprendžiant dėl galimybių dalyvauti paramos priemonėse, vykdyti tam t... Tad „Ūkininko patarėjas“ pašnekovų klausė, ar atnaujintas VED atitinka realią jų ūkio ekonominę padėtį; kokios įtakos šie pokyčiai turės galimybėms gauti paramą, investuoti ar toliau plėtoti ūkį?

Naujajam javapjūtės sezonui įsibėgėjant, grūdų augintojų dėmesys vėl krypsta ne tik į supirkimo kainas, bet ir į paslaugas, be kurių neapsieina beveik nė vienas derlius – grūdų džiovinimą ir valymą. Būtent šios paslaugos šiemet vėl kelia diskusijų. Ūkininkai teigia, kad Lietuvoje jų įkainiai gerokai viršija kaimyninių ...

Nuo 2027 m. kovo 1 d. įsigalios naujasis Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo, dar kitaip vadinamas Pieno, įstatymas, kuriuo siekiama užtikrinti skaidresnius ir sąžiningesnius santykius tarp pieno gamintojų ir supirkėjų. Žemdirbių organizacijos pabrėžia, kad būtent pastarieji pakeitimai galėtų tapti svarbiausiomis priemonėmi... Išsamiau naująjį Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymą komentuoja Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas BIČIUS:

Lietuvos žemdirbių savivaldoje – permainų metas. Beveik tuo pačiu metu dviem svarbioms šalies žemdirbių organizacijoms pradėjo vadovauti nauji lyderiai – Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininku išrinktas Gedas ŠPAKAUSKAS, o Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generaliniu direktoriumi tapo Sigita... Apie požiūrį į svarbiausias žemės ūkio problemas naujuosius lyderius kalbino „Ūkininko patarėjo“ korespondentas Stasys BIELSKIS.

Lietuvoje žemdirbiams išvairavus kombainus į laukus ir pradėjus imti šiemetį derlių pasigirdo ir paguodžiančių žinių – grūdų supirkimo kainos pasaulyje kyla dviženkliu skaičiumi. Kviečių kainos jau pasiekė metinį aukščiausią lygį, o naujo derliaus kukurūzų – aukščiausią lygį per dvejus metus! Dėl to reikėt...

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje dažni lietūs, vietomis smarkios liūtys ir gūsingas vėjas labiausiai paveikė javų pasėlius šalies vakarų, šiaurės vakarų ir dalyje centrinių rajonų. Žala yra labai netolygi – viename rajone ar net kaimyniniuose laukuose situacija gali skirtis priklausomai nuo dirvožemio, reljefo ir konkretaus...

Šio liepos mėnesio pradžia Lietuvos žemdirbiams tapo dar vienu priminimu, kad klimato kaita jau nėra ateities scenarijus – ji tapo kasdienybe, keičiančia ūkininkavimo taisykles. Nors stichiniai reiškiniai daugelyje šalies vietovių buvo lokalūs, jie kartojasi jau kelias savaites iš eilės ir apėmė skirtingus regio...

Gynybos ekspertų teigimu, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas yra nelankstus ir sunkiai suderinamas su Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimais, o griežti civilinės apyvartos ribojimai taikos metu šalies piliečiams varžo ginkluoto pasipriešinimo potencialą Rusijos galimos karinės agresijos atveju. Pagrindiniai įstatymo ...

Prie Dubysos esančioje Zalensų kaimo turizmo sodybos stovyklavietėje vyko Kauno r. žemdirbių vasaros sąskrydis, kurį organizavo Kauno r. ūkininkų sąjunga (KRŪS). Renginys buvo skirtas suburti ne tik ūkininkus, bet ir jų šeimas, žemės ūkio darbuotojus, kooperatyvų narius bei kaimo bendruomenę. Pagrindinis renginio akcentas – bendruom...

XXI Vyriausybės programos pristatymo Seime metu paskirtasis Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad žemės ūkis turi būti konkurencingas, o Lietuvos kaimas – stiprus. „Todėl sieksime remti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą ir perdirbimą, trumpinsime maisto tiekimo grandines, kad ūkininkai galėtų daug... Išsamiau apie tai, kas naujo naujosios Vyriausybės programos žemės ūkio ir agroverslo srityse, komentuoja paskirtasis žemės ūkio ministras Kęstutis MAŽEIKA:

Jau ne vienus metus į žemdirbius nukreiptas žaliasis kursas vis labiau žaliuoja jų akyse. Reikalavimų žaliajam kursui vykdyti nemažėja, biurokratinė našta auga, kompensavimo mechanizmo žemdirbių patiriamiems nuostoliams dėl aplinkosauginių suvaržymų irgi nėra. Žemės ūkis šalyje paskelbtas strategine ūkio šaka, bet ūkininkai ... Komentuoja Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas VILIONIS:

Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo griežtesni reikalavimai medaus ženklinimui – pirkėjai nuo šiol matys tikslią informaciją apie produkto kilmę. Pagal atnaujintą Medaus techninį reglamentą (MTR), nuo birželio 14 d. ant maišyto medaus pakuočių privaloma aiškiai nurodyti visas kilmės šalis mažėjančia tvarka pagal j...

Užimtumo tarnyba siūlo griežtinti darbo pagal kvitus reikalavimus – kvitų knygeles skaitmenizuoti, tokia forma dirbančius žmones braukti iš bedarbių sąrašų, darbdavius įpareigoti kvitus išduoti iškart sutarus su žmogumi dėl darbo. Tokie siūlymai nuskambėjo Seime aptariant situaciją darbo rinkoje. Teigta, kad ir ...

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovo portfelį perėmus Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, savo darbus artimiausiu metu šioje ministerijoje užbaigs ministras Andrius Palionis. Mat birželio pradžioje Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba nusprendė keisti pernai vasarą sudarytą valdančiąją daugumą – iš jo... Apie ateities planus savo naujame poste pasakoja kandidatas į žemės ūkio ministrus, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Marijampolės skyriaus pirmininkas, žemės ūkio mokslų daktaras K. MAŽEIKA:

Šiais laikais kai kuriems asmenims nedarbo išmokos tampa patrauklesne alternatyva nei mažai apmokamas ar fiziškai sunkus darbas, ypač kai skirtumas tarp darbo užmokesčio ir gaunamos išmokos yra nedidelis. Nedarbo išmokos  padeda išvengti skurdo ir apsaugo nuo ekonominių krizių, tačiau visuomenėje ky... Situaciją apie nedarbo regionuose problemas ir išmokas komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto narys dr. Kęstutis MAŽEIKA:

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) pritarė Pluoštinių kanapių įstatymo pataisoms, kuriomis būtų panaikinti Lietuvos kanapių produktų eksporto į Europos Sąjungos (ES) ir trečiąsias šalis ribojimai. Jomis siūloma leisti Lietuvoje gaminti eksportui skirtą produkciją iš kanapių su tokiu psichiką veikiančio tetrahidrokanabinolio... „Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kodėl reikėjo šio įstatymo pataisų ir ar naujajai tvarkai pritaria kanapių augintojai.

Iki oficialios žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pabaigos – birželio 12-osios – liko tik savaitė. Deklaravimas prasidėjo balandžio 13 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 22-osios. Už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma bus mažinama 1 proc. Savaitgaliai, &scaron... Išsamiai šių metų deklaravimo eigą ir naujoves, „Ūkininko patarėjo“ prašymu, komentuoja žemės ūkio viceministras Gediminas TAMAŠAUSKIS:

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktais duomenimis, gegužės viduryje keturios šalies įmonės inspekcijai buvo skolingos daugiau nei po 1 mln. Eur. O tarp įmonių, turėjusių reikšmingų skolų, minima ir žemės ūkio technika prekiaujanti bei ją nuomojanti UAB „Nova rent“, kuri įsiskolinusi VMI 0,49 mln. Eur.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pareigūnai pasiūlė Lietuvai, Lenkijai ir Ukrainai panaikinti sankcijas baltarusiškam kaliui, t. y. leisti šią žemės ūkio trąšą – vieną pagrindinių Minsko pajamų šaltinių – gabenti per jų teritorijas. Vieno puslapio dokumente, išsiųstame trims su Baltarusija besiribo... „Ūkininko patarėjas“ pašnekovų klausė, ar jie pritartų JAV valdžios siūlymui panaikinti sankcijas ir leisti vežti tranzitu per Lietuvą baltarusiškas kalio trąšas, nes esant tokiam draudimui Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos jūrų uostas šalies biudžeto kasmet nebepapildo keliais šimtais milijonų eurų.